Mokslo sensacija? Naujausiame tyrime mokslininkai tikina, kad šiose nuotraukose yra Marse augantys grybai – štai ką apie tai sako ekspertai (Foto, Video) (1)
Šis teiginys kelia ginčus ir kontroversijas, bet ar tai tiesa? Kokie galimi įrodymai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar Marse gali būti grybų? Naujame moksliniame straipsnyje tarptautinė mokslininkų grupė iš šalių, įskaitant JAV, Prancūziją ir Kiniją, surinko ir palygino fotografinius įrodymus, kurie, jų teigimu, rodo į grybelius panašius objektus, augančius Raudonojoje planetoje.
Savo darbe, pasirodžiusiame žurnale „Scientific Research Publishing’s Advances in Microbiology“, mokslininkai analizuoja NASA „Opportunity“ ir „Curiosity“ marsaeigių darytus vaizdus, taip pat „Mars Reconnaissance Orbiter“ „HiRISE“ kameros užfiksuotus orbitinius vaizdus.
Aptariami objektai yra „kreidos baltumo sferinės formos egzemplioriai“, kurie iš pradžių „Mars Opportunity“ komandos teigimu buvo mineralas hematitas.
Vėlesni tyrimai paneigė teiginį apie hematitą. Netrukus kai kurie mokslininkai sugalvojo terminą „Marso grybai“, norėdami apibūdinti paslaptingus objektus, nes jie panašūs į kerpes ir grybus, o kitame tyrime grybų ir kerpių ekspertai sferas klasifikavo kaip „pūstus kamuoliukus“ – baltus, sferinius grybus, priklausančius Basidiomycota grybų skyriui, randamus Žemėje.
Naujame tyrime mokslininkai nurodo „Opportunity“ nuotraukų rinkinį, kuriame matyti devynios sferos, kurių dydis auga, ir dar 12 sferų, atsirandančių iš po dirvožemio per 3 dienų seką. Tyrėjai teigia, kad Marso vėjas neatidengė amorfinių sferų ir, kad jos „plečiasi dydžiu arba atvirkščiai, keičia formą, persikelia į naujas vietas ir (arba) mažėja ir beveik išnyksta“.
„Daugelis šių žemės lygio sferinių egzempliorių taip pat turi kotelius arba turi išorinių membranų dalis - galbūt krustozę - ir yra apsupti baltais gabalėliais ir purią sporą primenančia medžiaga, kurią gali sudaryti raupsai", – teigia mokslininkai.
Krustozė ir raupsai yra grybelio paviršiaus tekstūros rūšys, kur susidaro pluta ar žvynai ir kuri gali pleiskanoti.
Mokslininkai teigia, kad šių periferinių dalių buvimas yra svarbus, nes tai padeda jiems suprasti, ka tai, ką mes matome, yra grybelis, o ne tik kai kurios sferinės uolienos. Grybai auga ir dauginasi kaip sporų sprogdintojai – tai viena iš svarbiausių visos grybų šeimos savybių. Maži grybai užauga maždaug per dieną, o dideli grybai užtrunka iki 4 dienų.
Mokslininkai pripažįsta, kad jų pateikti „įrodymai“ nėra tvirti, ir sukels audringas reakcijas ir kritiką mokslo bendruomenėje.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kritika ir abejonės
Kaip paaiškėjo, pagrindinis šio straipsnio autorius yra tyrinėtojas Rhawnas Gabrielis Josephas, žinomas dėl abejotinų ir nemoksliškų teiginių apie gyvenimą kitose planetose.
Josephas turi ilgametę patirtį bandydamas paskelbti savo tyrimus žinomuose žurnaluose. Vienu metu jis netgi įkūrė savo žurnalą.
Vis dėlto, 2019 m. lapkričio mėn. Josephui pavyko paskelbti straipsnį žurnale „Astrophysics & Space Science“. Tačiau jis buvo greitai atsiimtas radus straipsnio trūkumų: „autorius nepakankamai kritiškai vertino pateiktą medžiagą ir cituojamą literatūrą, ir nesugeba pateikti tvirtų įrodymų, kurie patvirtintų teiginius, pateiktus straipsnyje, todėl redaktorių nuomone, tai padaro išvadas negaliojančiomis“.
Kitaip tariant, žurnalas suprato savo klaidą.
Naujausias Josepho straipsnis buvo paskelbtas žurnale „Advances in Microbiology“, kurio būstinė yra Kinijoje ir kuris buvo kritikuojamas dėl esamų straipsnių pakartotinio paskelbimo, kaip „Nature“ pranešė dar 2010 m.
„Teiginys, kad visame Marse dygsta grybai, yra nepaprastas teiginys, reikalaujantis geresnių įrodymų nei fotografinės morfologijos analizė”, - sakė Minesotos universiteto raidos biologas Paulas Myersas.
Ekspertų teigimu, fotografinių įrodymų paprasčiausiai nepakanka.
„Mes turime daugiau nei nuotraukų duomenis, kurie mums nurodo, iš ko pagaminta ši medžiaga", - sakė Kvinslando technologijos universiteto dėstytojas Davidas Flannery, kuris yra NASA „Mars 2020" misijos mokslo komandos narys.
„Mokslo bendruomenė ignoruos šį straipsnį, kuris tikrai nėra patikimas“, - sakė Flannery.
Žurnalo vyriausiasis redaktorius Zoey Yangas pasakė, kad po tarpusavio peržiūros straipsnis „buvo priimtas su pataisomis, nes iš skirtingų recenzentų gavome keturis peržiūros rezultatus“.
Nepaisant to, Marse augančių grybų atradimo perspektyva būtų didžiulis lūžis suprantant mūsų Saulės sistemą ir žmonijos vietą visatoje.
Mokslininkai sako, kad daugelis grybų Žemėje yra ekstremofilai – tai organizmai, kurie gali klestėti tokiomis sąlygomis, kurios laikomos „ekstremaliomis“ įprasto gyvenimo elemento prasme. Taigi rasti grybų Marse galbūt mažiau stebina, nei mes manome.
