2019 m. pabaigoje viso pasaulio astronomai buvo priblokšti, kai Betelgeizė, viena ryškiausių dangaus žvaigždžių, keliems mėnesiams aptemo. Sklandė gandai, kad žvaigždė netrukus taps supernova. Paslaptingas jos elgesys tapo aršių diskusijų pagrindu, tačiau dabar naujai paskelbtų nuotraukų dėka prieita prie atsakymo.

Žvaigždės paviršius atvėso ir sukėlė dulkių debesį, kuris laikinai užstojo jos šviesą.

„Tai geriausia interpretacija, kokią galime gauti turėdami duomenis... neskraidydami kosminiu laivu į Betelgeizę ir nematydami, kas ten vyksta“, – portalui „ScienceNews“ komentavo astrofizikė Emily Cannon iš Leveno universiteto Belgijoje.

E. Cannon ir jos kolegos daugiau nei metus naudojo Europos pietinės observatorijos labai didelio teleskopo Čilėje SPHERE prietaisą, kad padarytų Betelgeizės nuotraukas. Atsitiktinumo dėka komanda užfiksavo žvaigždės vaizdą 2019 m. sausį, likus keliems mėnesiams iki žvaigždės užtemimo pradžios, ir galėjo palyginti šį vaizdą su kitais, padarytais 2019 m. gruodį ir 2020 m. sausį bei kovą.

Komanda pranešė, kad Betelgeizės žvaigždės silpnėjimas nebuvo tolygus, rašoma birželio 16 d. žurnale „Nature“. Tamsi dėmė buvo susitelkusi virš žvaigždės pietinio pusrutulio. Tada tyrėjai atliko žvaigždės kompiuterinį modeliavimą, į kurį įtraukė ir tai, kaip po žvaigždės paviršiumi nuolat kunkuliuoja dinamiški dujų burbulai.

Suskaldė mokslininkų bendruomenę

Ankstesni žvaigždės stebėjimai padalijo astronomus į dvi stovyklas: viena grupė manė, kad Betelgeizės šviesą užstojo dulkių debesis, kita – kad dulkių požymių nepakanka, o aptemimą lėmė laikinas Betelgeizės paviršiaus atšalimas.

Astrofizikas Miguelis Montargèsas sako, kad dabar, kai pamatė savo komandos duomenis, jis priklauso abiem stovykloms. „Natūraliausia išvada yra ta, kad įvyko abu įvykiai.“

Komandos hipotezė yra tokia, kad 2019 m. pabaigoje Betelgeizės pietiniame pusrutulyje dėl įprasto paviršiaus plazmos virpėjimo susidarė laikina šaltoji dėmė, o dėl to atšalimo žvaigždės šviesa susilpnėjo. Tuomet šaltoji dėmė leido iš žvaigždės paviršiaus išsiskyrusioms dujoms pakankamai atvėsti, kad susidarytų dulkių dalelės, kurios dar labiau užstojo žvaigždės šviesą.

Betelgeizės stebėjimai gali padėti astronomams atpažinti panašius kitų žvaigždžių užtemimus. Betelgeizė yra arčiausiai Žemės esanti raudonoji superžvaigždė – vėlyvoji žvaigždės gyvavimo ciklo fazė, vykstanti prieš supernovos sprogimą. Nors dulkės sprogimo neprognozuoja, jos gali būti dalis to, kaip šios žvaigždės praranda masę prieš žūtį.

Komentarai ()