„Kodėl visata yra tinkama gyvybei?“ Į klausimą padeda atsakyti antropinis principas: kas tai yra?

Manau nemazai prisideda nuolatinis visatos pletimasis-tobulejimas, taip pat musu gyvenimu dualumas, kas leidzia turbut i visus konkrecius klausimus ar veiksmus atsakyti taip arba ne. Sakyciau, jog prie musu egzistavimo, ne tik prisideda tam tikras balansas tarp fizikos desniu, bet ir pacios givybes egzistavimo principai, kurie taip pat nepazeidzia, o gal net ispildo tam tikrus visatos desnius. Viso to pasakoje mes sugebame egzistuoti, tobuleti bei judeti, tokiame mazyciame visatos lopinelyje. Tikras stebuklas, ne kitaip.

Aš tai manau, kad šalia mūsiškės egzistuoja dar begalybe - 1 visatų, kur mūsų nėra, dėl straipsnyje paminėtų priežasčių. Tačiau kažkuriose iš jų greičiausiai yra padarai, kurie džiaugiasi, kad pvz. elektromagnetizmo stiprumas yra lygus gravitacijai jų visatoje, nes kitaip būtų kajuk.

, būtent! Ir dar visa tai būtų galima susieti su pačiu savimi: be manęs (tau - tavęs) visiškas 0. Viskam