Mėnulio krateriai pilni juodųjų skylių: jie gali pateikti tamsiosios medžiagos įrodymų (1)
Tyrėjų komanda teigia, kad Mėnulyje yra miniatiūrinių juodųjų skylių – ir tai gali pateikti tam tikrų tamsiosios medžiagos įrodymų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai, paskelbę savo tyrimo išvadas „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, mano, kad atomo dydžio juodųjų skylių spiečius susiformavo netrukus po Didžiojo sprogimo. Kai šie itin tankūs objektai keliavo po kosmosą, jie pradėjo plisti ir greičiausiai atkeliavo į mūsų Saulės sistemą, kur, jų teigimu, tikriausiai įsirėžė į Mėnulį.
Tyrimo autoriai priduria, kad šios mini juodosios skylės greičiausiai įsiveržė ir į kitus dangaus kūnus, įskaitant Žemę. Tačiau dėl plonos Mėnulio atmosferos jis nebuvo taip gerai apsaugotas nuo susidūrimų kaip mūsų pasaulis.
„Iš esmės Mėnulyje nėra nieko ypatingo – vienintelė priežastis, dėl kurios mes atkreipiame dėmesį į Mėnulį, yra ta, kad jis gerai ištirtas“, – CNET sakė Kanados teorinės astrofizikos instituto fizikas Almogas Yalinewichas. „Kai kurie Neptūno ir Jupiterio arba Merkurijaus palydovai taip pat galėtų būti geri kandidatai.“
Tamsiosios medžiagos įrodymai
Straipsnio autoriai mano, kad šių miniatiūrinių juodųjų skylių įrodymai gali atskleisti informacijos apie tamsiąją medžiagą, kuri, daugelio fizikų nuomone, sudaro didžiąją dalį visatos materijos.
Kai kurie mokslininkai mano, kad tamsiąją medžiagą sudaro „juodosios skylės, susidariusios dėl tankio svyravimų ankstyvojoje visatoje“, rašoma straipsnyje. Taigi, jei mini juodosios skylės iš Visatos pradžios įsirėžė į Mėnulį, jos galėjo palikti tamsiosios medžiagos požymių ir pakeisti bet kokios šviečiančios medžiagos, su kuria jos liejosi, savybes.
„Galėtumėte ieškoti skirtingų kvarco fazių dulkių ir silikatų, kurių negalėtumėte pasigaminti kitaip“, – CNET sakė Ilinojaus valstijos universiteto fizikos docentas Mattas Caplanas ir tyrimo bendraautorius.
Tyrėjai mano, kad būsimos pilotuojamos misijos į Mėnulį, pavyzdžiui, būsima NASA „Artemis“ programa, tikimasi, leis jiems rasti ir ištirti šiuos kraterius – ir galiausiai atskleisti paslaptingą tamsiosios medžiagos prigimtį.
