Legendinis Hablo teleskopas atrado iki šiol tolimiausią žvaigždę, esančią už sunkiai suvokiamo atstumo: šviesa iki mūsų keliavo milijardus metų (Foto, Video) (4)
Nors Hablo kosminis teleskopas buvo paleistas dar 1990 metais, savo atradimais iki šiol stebina astronomus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Hablo kosminis teleskopas aptiko tolimiausią kada nors stebėtą vienintelę žvaigždę, spindinčią už 28 milijardų šviesmečių. Ir žvaigždė gali būti nuo 50 iki 500 kartų masyvesnė už mūsų Saulę ir milijonus kartų šviesesnė.
Tai iki šiol tolimiausias žvaigždės aptikimas, praėjus 900 milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Astronomai žvaigždę pavadino Earendel, pagal senosios anglų kalbos žodį, reiškiantį „ryto žvaigždė“ arba „kylanti šviesa“.
Apie atradimą paskelbta žurnale „Nature“.
Šis stebėjimas sumušė Hablo 2018 m. pasiektą rekordą, kai jis pastebėjo žvaigždę, egzistavusią, kai visatai buvo maždaug keturi milijardai metų. Earendelis yra taip toli, kad žvaigždės šviesa iki mūsų keliavo 12,9 milijardo metų.
Šis Earendelio stebėjimas galėtų padėti astronomams ištirti ankstyvuosius visatos metus.
„Žvilgtelėdami į kosmosą, taip pat žvelgiame atgal į laiką, todėl šie itin didelės skiriamosios gebos stebėjimai leidžia suprasti kai kurių pirmųjų galaktikų statybinius blokus“, – sakė tyrimo bendraautorė Victoria Strait.
Visos žvaigždės, kurias matome naktiniame danguje, egzistuoja mūsų pačių Paukščių Tako galaktikoje. Neįtikėtinai galingi teleskopai gali matyti tik atskiras žvaigždes artimiausiose galaktikose. Tačiau tolimos galaktikos atrodo kaip šviesos, susimaišiusios iš milijardų jose esančių žvaigždžių, susiliejimo.
Tačiau gravitacinis lęšis, kurį numatė Albertas Einšteinas, leidžia giliau pažvelgti į tolimą visatą. Gravitacinis lęšis atsiranda, kai arčiau esantys objektai veikia kaip didinamasis stiklas nutolusiems objektams. Gravitacija iš esmės deformuoja ir padidina tolimų fono galaktikų šviesą.
Kai šviesa praeina arti masyvių objektų, ji užsilenkia aplink tą objektą. Jei tas objektas yra tarp Žemės (arba šiuo atveju Hablo) ir tolimo šviesos šaltinio, jis iš tikrųjų gali nukreipti šviesą ir siųsti šviesą link mūsų, veikdamas kaip objektyvas, padidinantis jos intensyvumą.
Taip buvo rasta daug tolimų galaktikų.
