Dujų milžino palydovas Ganimedas galėjo patirti didžiausią kada nors pastebėtą Saulės sistemoje susidūrimą. Japonijos mokslininkai iš Nacionalinio universiteto Kobėje (Japonija) tvirtina, kad planetos dydžio palydovas Ganimedas susidūrė su didžiuliu kosminiu objektu, kurio skersmuo 150 km.

Bet tai vis dar tik teorija. Tačiau jei tai pasitvirtins, Ganimedo paviršiuje matomas piešinys bus didžiausios Saulės sistemoje žinomos smūginės struktūros, rašo „Forbes“.

Japonijos mokslininkai mano, kad įdubos, vyraujančios didžiausiame Saulės sistemos palydove Ganimede, galėjo atsirasti nukritus masyviam 150 km skersmens objektui.

Ganimedas yra didžiausias iš 79 žinomų Jupiterio palydovų. Jis didesnis už nykštukinį Plutoną ir už Merkurijų. Taip pat 2 kartus sunkesnis už Mėnulį. Ganimedo skersmuo yra 5268 kilometrai ir tai vienintelis mėnulis, turintis magnetinį lauką. Ganimedas taip pat turi atmosferą, o mokslininkai mano, kad po jo paviršiumi yra sūraus vandens vandenynas.

Visas Ganimedo paviršius padengtas įdubomis, vagomis ir įvairiais raštais. Japonijos mokslininkai tvirtina, kad Jupiterio mėnulio paviršiaus grioveliai yra koncentrinės tektoninių įdubų sistemos dalis.

„Jei ši žiedinė struktūra Ganimedo paviršiuje yra smūginės kilmės, tai tai didžiausia Saulės sistemoje žinoma smūginė struktūra. Smūgio objekto dydį tiksliai įvertinti sunku, tačiau manome, kad jo skersmuo buvo apie 150 km“, – sako Nayuki Hirata iš Kobės nacionalinio universiteto.

Kad padarytų šias išvadas, Japonijos mokslininkai panaudojo Ganimedo nuotraukas, darytas erdvėlaiviais „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ dar 1979 m., taip pat erdvėlaivio „Galileo“, skriejusio aplink Jupiterį 2001–2003 m., fotografijas. Taip pat verta prisiminti, kad naujasis NASA erdvėlaivis „Juno“ taip pat fotografavo Ganimedą.

Teoriją, kad ant Ganimedo nukrito didžiulis objektas, gali patvirtinti ESA erdvėlaivis JUICE, kuris, be kita ko, ieškos skystų vandenynų po keletu Jupiterio ledinių palydovų, įskaitant ir Ganimedą, paviršiumi.

Komentarai ()