Kai kalbame apie Žemės, kaip visos planetos, mirties priežastis, paprastai neturime galvoje meteoritų, žmonijos niokojimų ar kitų planetiniais masteliais nereikšmingų įvykių. Galbūt tokie dalykai ir lems mūsiškės civilizacijos pražūtį, bet vargu ar sugebės bent kiek reikšmingiau įtakoti planetos likimą. Mūsų planetai kol kas vienintelė tikrai didelė (nors ir ganėtinai tolima) grėsmė yra pamažu besiplečianti Saulė.

Pagal dabartinį žvaigždžių evoliucijos modelį (kuris tiesą sakant abejonių praktiškai nekelia), Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, palaipsniu degindamos vandenilio atsargas ims plėstis ir naikinti artimiausias savo planetas. Į šį „planetų mirtininkių“ sąrašą turėtų patekti ir Žemė, tačiau praeitais metais Italijos astronomų padaryti atradimai stebint analogiškų žvaigždžių plėtimąsi suteikė viltį, jog Žemė gali tiesiog „pabėgti“ nuo Saulės. Kodėl astronomai taip nusprendė, galite pasiskaityti šioje mūsų publikuotoje naujienoje, tad mes nebesikartosime.

Iki šiol buvo manoma, jog toks kataklizmas įvyks po 5 milijardų, tačiau dabar mokslininkams Klaus-Peter Schroeder ir Robert Smith atlikus patikslinančiuosius skaičiavimus, šis terminas pailgėjo iki 7,6 milijardų metų. Skaičiukas 2,6 milijardų metais didesnis, tačiau kaip teigia mokslininkai, pagrįstas naujausiais tyrimų duomenimis.

Tai negi viskas taip gražu – ir laiko padaugėjo, ir Žemė nepranyks Saulės ugnyje? Deja, tie patys mokslininkai įsitikinę, jog Žemei pasprukti nuo Saulės besiplečiančio apvalkalo nepavyks. Jų apskaičiavimais, Raudonoji milžinė formuojasi plėsdama savo išorinius sluoksnius, tuo tarpu giluminė dalis, kuri ir lemia Saulės masę bei tuo pačių traukos jėgą beveik nesikeis. Tad Žemės orbita gali nepasikeisti – tokiu atveju ją „prarys“ Raudonoji milžinė panašiai taip pat kaip ir Merkurijų bei Venerą.

Tiesa, šio spektaklio atomazgos jokia planetos gyvybė neišvys. Pradiniame gyvavimo etape Saulė spinduliavimo intensyvumas buvo apytiksliai 70% dabartinio lygio – kitaip tariant bėgant metams, jos temperatūra vis labiau auga. Kuomet ji pasieks Raudonosios milžinės stadiją, ir Saulės diametras padidės 160 kartų, tolygiai kylanti spinduliavimo temperatūra jau senokai bus sunaikinusi visą gyvybę mūsų planetoje.

Mokslininkų manymu, per artimiausią milijardą metų Žemėje išmirs 99% visos gyvybės formų, tad nelabai kam pasiseks išvysti tuos laikus, kuomet kylanti temperatūra išdžiovins vandenynus, neliks atmosferos ir mūsų gimtoji planeta virs į dykumą, kurios vidutinė temperatūra svyruos apie 100 laipsnių Celsijaus. Žaliuojantis mūsų planetos peizažas virs į pirmoje iliustracijoje dailininko pavaizduotą karštą ir negyvą dykumą.

Komentarai (16)