Postžmogus: kas mūsų laukia?

Asmenybė o ne kūnas svarbiausia. Kaip tikintieji pasakytų - kūnas tik įrankis sielai.

Bet juk čia ir slypi visas diskusijos žavesys arba dilema. Kas yra žmogaus asmenybė ir kur ji glūdi? Ar žmogus dar jausis žmogumi, kitaipo tariant savimi pačiu, jei vietoj natūralių ląstelių atsiras elektroniniai neuronai. Jei smegenys pamažu bus transplantuotos į elektronines - ar asmenybė yra tik perkelti prisiminimai ar kažkas daugiau, ko neteksim su kiekviena pakeista ląstele?...Kur yra sielos namai? Juk čia amžių klausimas, į kurį dar niekas nerado atsakymo, o būsimoj trasplantacijų eroj ypač intriguojantis...

Atsiminimai ir yra asmenybė perkeli visus žmogaus atsiminimus į identiška kūną identiškoi vietoi ir jis elksis lygiai taip pačiai jai tik viskas identiška tad koks skirtumas ar tavo sanariai tikri ar tik plastiko gabalai...

Bet jeigu asmenybė tėra tik atsiminimai, tuomet žmogus po amnezijos nebėra asmenybė? Ar atsiminimai įtakoja charakterį, pomėgius, jausmus? Juk asmenybė yra kažkas daugiau nei vien prisiminimas ką aš dariau kažakada, ar ką valgiau ar gėriau...

Įsikišiu ir aš Mano nuomonė: Asmenybė - nėra atsiminimai, bet atsiminimai formuoja asmenybę, bent kažkiek įtakoja. Tik dabar išlieka klausimas kur yra asmenybė. Jei informacija - smegenyse, tai asmenybė ? Ten pat ? Manau girdėję esat apie tuos atvejus, kai žmonėms persodinus širdį pasikeitė jų pomėgiai ir charakteris. Tai gal asmenybė širdyje ? Ir iš viso baisiai čia painus reikalas

Va va, pagaliau artėjam prie labai įdomių dalykų - persodinam širdį ir pasiekičia pomėgiai bei charakteris. Žmogus nevirsta tuo kitu, donoru, bet kažkiek pasikeičia - reiškias dalis donoro informacijos persirašo į asmenybę. Kas bus jei širdis taps dirbtinė? Persirašys dalis elektroninės-mechaninės informacijos? O jei ne tik širdis - plaučiai, kepenys....pagaliau visos smegenys? Žmogus taps kaip robotas? Mėgs alyvą, elektros srovę ir išlydžius?:) Nors aš prisilaikau teorijos, jog siela arba asmenybė neslypi lastelėse, o greičiau egzsituoja šalia mūsų kažkokio kito matmens pavidalu, visgi ji labai tampriai susijųsi su kūnu. Ir su kūno ląsteliu saugoma informacija... Išeitų, jog postžmogus - daugiau kiborgas nei žmogus?

Labai sunku tikėti tuo ko nematai Jei tikėtume pomirtiniu gyvenimu/reinkarnacija ar kažkuo panašiu, tada kažkas privalo būti, kažkas kas išlieka.

nu bet ir diskusijų... šiaip perskaitęs šitą trumpą straipsnį firstscience.com iškart prisiminiau Ghost in the Shell... na taip, tai fantastinis ir dar animacinis filmas, bet kažkaip labai panašia linkme ten viskas vyksta. tik filme dar plačiau: bendra pasąmonė, asmenybės perkėlimas vos ne į HDD ir pan. aišku mokslo su fantastiniais animaciniais filmai tapatinti nereiktų, tačiau atrodo, kad rašytojai fantastai kartais gąsdinančiai tiksliai nuspėja ateitį. bet čia truputį lyrinis nukrypimas. iš esmės neaišku, ar esame tik elektrinių impulsų ir cheminių reakcijų rinkinys, ar kažkas daugiau, ko negalima simuliuoti. čia yra pagrindinis posthumanizmo klausimas. nenorėčiau tikėti, kad esam tik "software & hardware". labai šiurpu būtų. visgi tokiu atveju galim save "upgrade'int ir update'int".

Įvertinus, kada tas "Ghost in the shell" sukurtas, tai pas autorius tikrai fantazijos netrūko. Truputį ne į temą: šiaip man toks klausimas kilo - jei išsipildo fantastinio filmo prognozės, tai joms išsipildžius tas filmas būtų vadinamas fantastiniu, ar jau ne?

Autorius būtų apšauktas Pranašų Pranašu, o filmą imtų rodyti kaip kokią Biblijinę tiesą

Turbūt žmonės tam tikram gyvenimo etape pasirenka, kuo tikės, kuo ne - nes šiaip ar taip žinomu ir mokslu įrodytų dalykų visame pasaulio kontekste nykstamai mažai, tad remtis vien žiniomis paprasčiausiai neįmanoma. Todėl šioje vietoje aš tiesiog tikiu, jog mes nesame vien "software & hardware", tačiau nešioti metalinio hardwaro irgi nesinori....nors ir nesam vien tik tai, bet kad susiję su viskuo tarpusavyje - manyčiau neabejotinas faktas. Tad prisižaisti su tokiais dalykais nesinorėtų...

o aš manau kad žmogus yra ir kūnas ir siela. Ir, mano nuomone, niekas nuo nieko nėra visiškai atskirta. Kūnas tėra tik suspausta vibracijų būdu siela, dvasia, ar dar kitaip vadinant - visuotinė pasamonė. Ir viskas kas yra, buvo ar bus yra tai. Ir žmogus, ir medžiai, ir žolė, ir galų gale tie visi elektroniniai neuronai - visa yra iš to peties šaltinio. Visa tai - vienis. Skiriasi tik tų formų sąmoningumo lygiai bei galimybės. Vieni gali judėti (pvz: gyvūnai), kiti tik augti (augalai), treti tik atgyventi stovėdamai vietoje (pvz: akmenys, uolienos). Na o kas būtų jei įdėtume tam tikras jų formas paimtas iš vieno samoningumo lygmens į kitą? Manau tarpinis produktas, sudarytas iš to ir ano, tačiau ant kiek jis būtų tobulesnis, tai... klausimas

Sudėtinga vertinti tokį sudėtingumą. Manau tai tektų tiesiog priimti kaip vieną iš evoliucijos įvairovių - sąmone tai tebebūtų tie patys žmonės. O dėl sielos - kažin kaip ten būtų

Nu va, tai ir vėl kabliukas. Kuo sąmonė skiriasi nuo sielos? Tiksliau ar šie du dalykai visiškai nesusiję pas žmogų? Jei neliktų vieno, koks būtų kitas? Ir atai nebūtų pusiau miręs žmogus? Kaip koks zombis?

manai, kad jau dabar esam posthumanizme? ar tik ateiti projektuoji?

nei taip, nei anaip. tiesiog svarstau, kas žmogus apskritai yra.

gali buti ir tikiu kad bus padaryti humanoidai panasus i robotus bus zymiai protingesni, tai tada mokslas eis sparciau nei dabar. Bet zmones, tada dauginsis ne dabartiniu budu, pvz. auginimu inkubatoriuje ar net klonavima... (gal ir persistengiau )hmm.. dabar zmogus isnaudoja 10 proc. savo smegenu, tai lieka dar 90 proc. kas zino kas bus toliau? tik laikas ir mokslas parodys Ateityje

Na gerai tapsim tokie protingi, viska atsimenatys ir t.t. Kam kums tokiu reikia, juk visa tai atlieka PC. Juk zmoguje tada nelieka jokiu jausmu, o jai nera jausmu tai kam aplamai gyventi. Geriau gyvenam kai gyvene komunikabiliai pritaikant sukusta technologijas. O su tais sirdziu operacijoms gal jau pamirskit... Sirdys ir kiti organai paprasciausiai bus atauginami. Taip kaip atliktas naujajausias sekmingas bandymas atauginti sirdie dali (voztuva) ir dabar bandoma pilnai ataigingi sirdy gyvunams. Tai visiskai pakeicia sirdi ir dirba kaip senoli it taip nesudyla kaip inplantai. Na jai sirdy atauginti galima tai laiko klausimas kada pradesim atauginti kitas ogranu dalis... Taigi gyvenkim kaip gyvene ir naudikim technologijas...

Na tarkim zmogus yra "Software & Hardware", bet jei taip, tai tada tai ka mes vadinam siela turetu buti patalpinta serveryje . Prie jo mus prijunge Dievas ir mes nezinom login ir pw todel negalim sukurt gyvybes. Manau kad panasiai ir yra . Be to esu skaites kad visose zmogaus lastelese niekaip negali sutilpti tai ka mes patyrem per visa gyvenima, taigi reikia manyti, jog tai patalpinta kitur.

Tai čia gaunasi, jog žmogus tarsi hardvare, su supūstu softu (siela) ir dar turintis kabeli link nuotolines duomenu bazes, kur karts nuo karto duomenis įrašo? Tai tokiu atveju, hardware galim modifikuot bile kiek, svarbu funkcijos išlieka ir valio. Kažkaip visigi nesinori, kad mane taip "modifikuotų". O kas būtų,jei duomenų kableį kas nors "cakst" ir nukerpa...