Postžmogus: kas mūsų laukia?

Aš manau, kad žmogaus esmė slypi jo smegenyse, ir tikrai nemanau, kad mokslui kada nors pavyks 100% pakeisti žmogaus smegenis. : /

Duokite man tinkamos įrangos ir istorijos pamokuose išgirsite apie gentį, kuri kažkokiu būdu sugebėjo padaryti didelius pasiekimus moksle, užimti daug teritorijos ir taip, toliau. Kas gi stos prieš mūsų dievą kuris skleidžia garsią mirtį iš savo juodo pagaliuko?

O širdį juk pakeite, tai kodėl smegenys negali būti pakeistos? Ar bent patalpintos metaliniame kūne ir nuolat stimuluojamos. Bet ar tai nebūtu žmonijos mirimas ar naujos eros pradžia? Jausmai juk gimsta galvoje, o tai vadinasi,kad tai imanoma nukopijuoti ir perteikti mašinai. Galime pratėsti, dirbtinius organus iki ištisai dirbitnės žmogaus rankos ar kities dalies. Gal mokslas kada nors ir įveiks pačią mirtį ir neleis žmogui mirtį be jo pačio noro. Fantazijos, fantazijomis, bet tai juk gali virsti mokslo taikinu, ypač kai mokslinai atradimai, atradimai padaromi kas diena. Dar pridėkime didejančia populacija ir išsilavinimo lygį. Taigi kolkas religija ir jausmai yra truškinami mokslu. O kryžiaus žygai ir daug kas buvo senovėje buvo kalta religija, o ne mokslas. Juk ne bereikalo pavadinti ,,Kryžiaus žygais", o ne ,,Mokslo žygiai"...

manau kad jei pakeisim visas zmogaus smegenis tai zmogus nebutu kaip buves nes juk yra teorija jog viska ka zmogus padare pagalvojo yra viskas kaskur irasoma o jei pakeisi smegenis tai nebebus irasoma cia tarsi atjingi modema ir neturi prieeigos prie interneto ir tas gyvenimas kuri nugyveno zmogus bus nevisas irasytas juk zmogus visalaik reinkarnuojasi kai mirsta.Zmogus turi 777 gyvenimus siela keliauja vis is vieno fizinio pavidalo i kita siela yra beveik irodyta juk kai zmogus numirsta jis praranda 21gramus o tai ir yra siela o ta realigija tai tik pramanas kai zmogus pasimeldzia ir konors papraso nuosirdziai tai tai issipildo nes zmogus tai lyg uzprogramuoja savyje. ir isvis realigija tai tik visu tikinciu zmoniu geros mintys ir energija.

1. religija- visuotinis žmonių valdymas. Banaliausias pavyzdys: prieš galybę metų pirmieji žmonės tikėjo kad žaibas tai dangaus stebuklas, meldėsi stabams ir tikėjo, jog tai kaskas nepaprasto, dabar tai įrodyta moksliškai, ir niekas dabartyje nesijaudina, kad užrūstino kokį dievą, nes pradėjo griaudėti. 2.gryžtant prie temos: yra dalis žmonių kurie praktiškai nėra reikalingi kaip informacijos nešėjai, jie tiesiog gyvena, nemąsto apie ''kažką'', nesijaudina dėl jokių technologijų, o į naujausius nasa pranešimus numoja ranka, jie reikalingi tik kaip kaskas minejo didinant žemės masei. kita likusi dalis tai būtent tie kurie reinkarnuoja, per šimtmečius kaupia patirtį ir taip padeda išsaugoti svarbiausius žemės egzistavimo etapus. kitaip tariant išrinktieji. nors pamąsčius apie visą esatį ima juokas. 3. jai tam aukščiausiam mes esam tik kaip maistas, tai nafik mes turim tiek nevertingo šlamšto?: elementariausias pavyzdys: šukos, segtukai, žiedai, penkių rūšiū toletiniai, 20 rūšių šampūnai. ir visa kita fignia. juk jei mes šioj visatoj ne viena tai tuomet blogiausias kūrėjo kūrinys, taip sakant veltui išleista gamybos detalė. ir pabaigos žodis: iš pelenų į pelenus, iš dulkių į dulkes. ačiū už dėmesį.

Kiaule pries skerdima irgi sveria daugiau nei paskersta (iskaitant ir kraujo, kuris nutekejo, masę). Bet tai dar neirodymas, kad ji turi siela. Zmogui pavalgius, iki sekancio valgymo, jo mase tiktai krenta. O ant kiek greitas tas kritimas - priklauso nuo to ka zmogus veikia (sportuoja, dirba protini darba, miega, patiria stresa ir pan.). Taip kad mases praradimas neirodo sielos atsiskyrimo. Ir is vis neapciuopiama dalyka, kuri net sunku apibrezti bandot pasverti/ismatuoti paprasciausiais matavimo vienetais.

Visiem, kurie kad ir su jumoru rašo apie Žemės masės padidinimą gyvybės dėka. Kokie cheminiai procesai bevyktų Žemėje, jie masės padidinti negali, vyksta tik elementų, dalelių persiskirstymas. Be to cheminių procesų metu net į energiją virsta kol kas neišmatuojamas masės kiekis. "Masės defektas" (kuris virsta energija) stebimas tik branduolio skilimo reakcijose, bet ir jis tuoj absorbuojamas aplinkos. Žemės masę šiek tiek didina Saulės dalelės ir meteoritai (asteroidai ). Tam tikra dalis masės net "išmetama" į kosmosą spindulių ir atmosferos komponentų pavidalu.

na jeigu pažiūrėtume visokius zondus, kurie iš mėnulio ir kitų planetų partempia pavyzdžius, tai žemės masė padidnama, aišku, dar meteoritai ir t.t., bet čia tokia menka dalis, kad neverta kreipti dėmesio, na o tai, kad daugėja žmonių, tai žemės masė visai nesikeičia, nes žmogui sukurti panaudojamos žemėje esančios medžiagos. Kas dėl tų 20g, tai čia tiesiog mirdamas kūnas sudegina savo paskutinę energiją, kuri buvo saugoma medžiagios pavidalu, taip sumažėja masė. Gaila neprisimenu, kur buvo tikslesnė informacija apie tai, ar tik ne technologijos.lt puslapyje. Kas dėl žmonių tobulinimo, tai tą tikrai verta daryti, nes kad ir dabar PC daro daug, bet jeigu mes kompiuterį prijungtume prie smegenų (tai būtų kaip ir smegenų patobulinimas), būtų daug lengviau viską daryti, būtų labai stipriai pagerintas HI (human interface) galima būtų žaisti žaidimus tarsi patys jame būtume, kaip kokioj matricoj, tik kad tai būtų lokalus dalykas, nors galima sujungti visus ir padaryti globalų. Nebeliktų viskių "pamiršau", "suklydau" ir t.t. Dar padirbėjus galima būtų pašalinti išvis mokymasį iš mūsų gyvenimo, t.y. atėjom susiinstaliavom programikę, ir jau mokam su sraigtasparnį skraidyt, paskraidėm, atėjom susirašėm kitą programą, jau žinom, pusę kvantinės fizikos, ir t.t. Na žodžiu manau, būtų puiku. Na o išliktume žmonėm, kokie buvom, lygiai taip pat kaip pasakytum žmogui prieš kokį 100 metų, kad žmonės naudos akinius, visokius implantus ir t.t. tai jis pradėtų galvoti ar čia dabar 2009`aisiais gyvens žmonės ar jau mašinos-žmonės.

.

jei šiuolaikinis žmogus būtų specialiai auginamas vien mokslui, tai jis taptų vunderkindu. Tačiau taip nėra daroma, nes gyvenime yra ne vien mokslas. Taip kad nelygink šiuolaikinio žmogaus su "specialioj terpėj" auginamu praeities žmogumi. Taip, kažkada žmogaus protėviai turėjo didesnes smegenis. Pagal evoliucijos dėsnius, geriausi bruožai turėtų išlikt, tačiau, kaip matome šiuo metu, tai neišliko. Be to, žmogaus gebėjimai nepriklauso nuo smegenų dydžio. Teko matyt taipogi vieną dokumentinį filmą, kuriame buvo parodyta, kad vaikai nuo 5m. Kinijoje yra paimami ir jie yra mokomi skaičiuot. Ir mokosi nemažai. Tai dvylikamečiai jau sugebėdavo ir apskaičiuot skaičių, pakeltą penkioliktuoju, devynioliktuoju laipsniu ir t.t. Ir ten buvo ne vienas vaikas, o daugybė. Taip kad jeigu norima, iš žmogaus galima padaryt viską. O informacijos yra tikrai per daug, bet tingiu čia ginčytis. Jeigu tu viską suspėji ką nori - šaunu. Bet aš ne, kaip ir dauguma kitų, manau. Pasiliksiu prie savo nuomonės.

žmogus yra tol žmogus kol laiko save žmogum. nes tik pats individas gali suteikti (ne)žmogaus statusą.

ir truputį ne į tema.. gal galite paaiskinti kodel širdis buvo vienas vertingiausių žmonių simbolių, juk jei išimtum kepenis, inkstus, plaučius ta pa ti diagnoze-mirtis. kodėl tai buvo svarbiausias aukojimo objektas, kodėl pavyzdžiui ne kiaušiniai, juk jie sėjo gyvybę.. ar tik nebus taip kaip sakė kažkas jog ne tik smegenys yra atminties saltinis?

Ne tik shirdis buvo, priesh shirdi dar laike kepenis svarbiausiu zhmogaus organu...

Akys dvi, ausys dvi, rankos, kojos... Daugmaz visko po du. O ko po viena - ju forma simetriska. O vat sirdis viena ir tokioj vietoj, kad simetrijos nerasta. Kepenu forma irgi nesimetriska. Gal ir palaike kazkuo ypatingais, nes kitokie.

Senovėj mąstė:"Kol širdis plaka- tol gyvas, vadinasi širdis gyvybės namai, kitaip sielos buveinė"

Na asmeniškai aš netikiu tokiomis teorijomis kaip reinkernacija. Mam visas pasaulis yra mokslas ir tik mokslas. Tikiu, kad veliau bus ir normaliai ištirta pasamonė ir dings jūsų ta reinkernacija... O asmeniškai aš tikiu, kad po mirties tu niekur neini ir nieko nedarai. Nes tu tiesiog miršti. Organas kuriuo tu buvai (smegenys) išsiskaido į kitas medžiagas.

Dėl atminties esu girdėjus kelis skirtingus dalykus. Vienoje atminties lavinimo knygoje rašo, jog mūsų smegenys pajėgios atsiminti labai daug ir net kiek mes tos atminties išnaudojant, tai menkniekis, atmintis vos ne begalinė. Kitame šaltinyje skaičiau, jog atminties talpa yra ribota, todėl smegenyse saugomi „adresai“, kurie nukreipia kažkur „kitur“, kur ir saugoma ta informacija. O ar žmogų galima laikyti žmogumi, kai jo visos ląstelės pakeistos, tai čia jau nuo požiūrio priklauso ir nuo „žmogaus“ sąvokos apibrėžimo. Skirtingų mokslo sričių atstovai juk skirtingai apibrėžtų žmogų... Tai vienam toks pakeistas žmogus ir liktų žmogumi, o kitam jau kas kita atrodytų. O aš manau, jog egzistuoja siela ir būtent ji padaro žmogų žmogumi. Tačiau ji nėra materiali, tai jos ir nepakeisi dirbtine siela Nors ką gali žinoti, iki ko mokslas prieis... Beje, kas ten rašė, kad mokyklose nemoko gyventi, galėčiau ginčytis. Aišku, tos pamokos ne visur yra, jos neprivalomos ir dar skiriasi kokybė... Bet pas mane buvo nuostabi etikos mokytoja ir manau, kad etikos pamokos būtent ir moko gyventi O apie tą Kiniją ir išmokymą skaičiuot - čia rimtai? Gal jie turi kokią tobulą mokymo sistemą? Nes juk visų gabumai skirtingi... Vienam gali kalt į galvą kažką kiek tik nori, bet jis niekaip neišmoks, o kitam užtenka pamatyt ir jau viską moka...

Yra daug teorijų ir daug hipotezių. Smegenys yra tarpininkas tarp biologinio kūno ir jį supančios aplinkos. Pati sąmonė iš dalies (arba visiškai) nėra smegenyse. Sąmonė yra kitur arba visur. Pasaulis nėra toks, koks atrodo. Tai protas suteikia mums tokią jo interpretaciją. Viskas aplink mus yra gryna energija - bangos. Tai kaip protas nustato, kad čia auga medis, o ten yra kelias? Atsakymo aš nežinau, tačiau esu įsitikinęs, kad viso mūsų suvokimo šaknys slypi daug giliau nei fiziniame kūne - jos už fizinio kūno ribų, o žmogus daug daugiau nei paprastas bioorganizmas. Tokia mano nuomonė, o galbūt - įsitikinimas.