Molėtų observatorijoje netyla telefono skambučiai – vis nauji astronomijos entuziastai rudens danguje pastebi neįprastą šviesulį. Naktį iš spalio 23-iosios į 24-ąją pasaulį apskriejo žinia, kad Persėjo žvaigždyne pasirodė nauja šviesi žvaigždė. Daug kas pamanė, kad sprogo žvaigždė supernova. Tačiau Tarptautinis astronominių atradimų centras iš Kembridžo pranešė, kad sprogo ne žvaigždė, o Holmso kometoidas.

Šį dangaus kūną 1892 m. atrado anglų astronomas Edvinas Holmsas (E. Holmes) Londone. Tai vadinamasis periodinis kometoidas, apskriejantis Saulę per 7 metus. Jo orbita yra tarp Marso ir Jupiterio planetų orbitų. Kaip įprasta, kometoidas buvo labai silpnas, matomas tik pro didžiausius teleskopus. Tačiau spalio 23 d. vakare atsitiko kažkas nepaprasto – kometoidas staiga ėmė sparčiai šviesėti ir per kelias valandas pasiekė trečiąjį ryškį, t. y. tapo puikiai matomas plika akimi. Kometoido spindesys išaugo apie pusę milijono kartų! Aplink kometoidą susidarė apskritos formos plintanti atmosfera, ir kometoidas virto kometa. Apie tai mes rašėme šioje naujienoje.

Dabar Holmso kometa lėtai slenka Persėjo žvaigždynu, kuris nuo pat ankstyvo vakaro matomas maždaug 40–50 laipsnių kampu šiaurės rytų kryptimi. Iki vidurnakčio Persėjas su kometa pakyla beveik virš galvos. Kometos skraistės skersmuo kas naktį vis didėja– naktį iš lapkričio 4-osios į 5-ąją ji jau buvo tokio dydžio kaip pusė Mėnulio.

Šis paslaptingas kometos sprogimas sudomino ne tik mėgėjus, bet ir profesionalius astronomus. Britanijos mokslininkai pasistengė labai atidžiai apžiūrėti šią kometą su 2,5 metro skersmens Niutono teleskopu, priklausančiu visai Izaoko Niutono teleskopų grupei (Isaac Newton Group of Telescopes — ING).

Nuotraukose gerai matyti dujų ir dulkių debesys, supantys kometą. Iš jos paviršiaus šviečianti medžiaga į erdvę išmetama su 2000 km/h greičiu. Bendra išmestos medžiagos masė sudaro ne mažiau kaip 1% visos kometos masės.

Kometoidai yra labai įdomūs dangaus kūnai, užsilikę kosminėje erdvėje beveik nepakitusios sudėties nuo pat Saulės sistemos susidarymo prieš maždaug 4,7 mrd. metų. Kometoidus sudaro sušalusios į ledą įvairios dujos (vanduo, metanas, amoniakas, cianas ir kt.), meteorinės dulkės ir akmenys, jų skersmenys būna nuo kelių iki kelių dešimčių kilometrų. Kometoidą paprastai supa dujų ir dulkių skraistė, lyg kokia atmosfera. Kai kometoidas priartėja prie Saulės, iš jos sklindantis dalelių vėjas bei spinduliai išstumia iš skraistės dujas ir dulkes. Taip susidaro viena ar kelios nuo Saulės nukreiptos uodegos, nutįsusios milijonus kilometrų.

Didžioji dauguma kometoidų atskrieja prie Saulės labai ištęstomis orbitomis, pralekia artimiausią Saulei tašką, vadinamą periheliu, ir vėl nutolsta į kosminę erdvę. Tačiau planetų gravitacija kartais taip pakeičia kometoido orbitą, kad jis ima skrieti aplink Saulę beveik apskrita orbita su kelių metų periodu. Dabar žinoma apie 150 tokių periodinių kometoidų, vienas iš jų yra minėtasis Holmso kometoidas. Jo orbitos artimiausias taškas yra už 305 mln. km, o tolimiausias taškas – už 772 mln. km nuo Saulės. Kometoido orbita palinkusi 19 laipsnių kampu į Žemės orbitą.

Patys kometoidai yra gana maži kūnai, iš Žemės jie būtų matomi tik pro didelius teleskopus, jeigu ne juos supanti skraistė. Kometoidas su ja supančia dujų ir dulkių skraiste ir uodega vadinamas kometa. Skraistėje esančios dulkelės išsklaido Saulės šviesą, ir kometa pasidaro gerai matoma. Jei kometa pralekia netoli Žemės, jos skraistės spindesys kartais viršija net pačių ryškiausių žvaigždžių spindesį, o kometos uodega nutįsta per visą dangų. Kartais jų spindesys staiga padidėja kelias dešimtis kartų, kai paviršiuje sprogsta susikaupusių sprogiųjų dujų mišinys. Tačiau tokio sprogimo, koks įvyko Holmso kometoide, nebuvo daugiau nei šimtą metų. Kometa atrodo kaip šviesi žvaigždė, apsupta apskritos aureolės. Pats kometoidas yra tik 3,4 km skersmens, tačiau jo apvalkalo skersmuo naktį iš lapkričio 4-osios į 5-ąją jau pasiekė apie milijoną kilometrų. Aišku, kad Žemei jokio pavojaus nėra, nes Holmso kometa dabar yra už 240 mln. km. Kometos nuotolis nuo Žemės artimiausią mėnesį labai mažai keisis, nes abu kūnai šiuo metu skrieja aplink Saulę beveik lygiagretėmis orbitomis. Numatoma, kad kometa bus matoma plika akimi bent kelis mėnesius, kol jos skraistė išsisklaidys erdvėje. Galbūt susidarys kometos uodega, bet ji nebus ilga, nes kometa su Žeme ir Saule yra beveik vienoje linijoje.

Dėl kokios priežasties sprogo kometoidas, kol kas nėra aišku. Viena iš sprogimo hipotezių sako, jog tai galėjo nutikti dėl kometos susidūrimo su meteoritu. Tačiau Britanijos astronomai linkę manyti, jog kometa sprogo dėl vidiniuose sluoksniuose susikaupusių dujų. Jos ilgą laiką neturėjo kalių kaip patekti į išorę, kol galiausia pralaužė išorinį kometos sluoksnį ir su baisinga jėga išsiveržė į paviršių. Ši ą teoriją patvirtintų dar ir tas faktas, jog Holmso kometoidui tokie „nušvitimai“ gali būti būdingi reiškiniai, nes panašus sprogimas buvo 1892 m.

Pasinaudokime proga pamatyti labai retą dangaus reiškinį!

Parengta pagal:

• Vytautas Straižys,
  Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų observatorijos astronomas, MokslasPlius
• Вспыхнувшая комета изучена астрономами

Komentarai (0)