Britanijos astronominės sąjungos ekspertai teigia, kad Visatoje, be Žemės, egzistuoja ir daugiau gyvenamų planetų. Kodėl jų niekas nerado iki šiol? Tiesiog problema ta, kad Visata yra labai didelė ir joje išsibarsčiusios protingos gyvybės salelės tiesiog neranda viena kitos. Mokslininkai neatmeta ir galimybės, kad kokia nors išsivysčiusi nežemiška civilizacija jau aptiko mus, tačiau dėl tų pačių didelių atstumų Žemės dar neaplankė ir, galimas daiktas, niekada neaplankys.

Specialistai prognozuoja, kad tolimesnis mokslo ir technikos progresas įgalins astronomus jau po 10 metų gauti pirmuosius duomenis apie nežemiškas gyvybės formas. Žinoma, jos nebus panašios į egzotiškas būtybes iš Holivudo filmų. Greičiausiai tai bus paprasčiausi mikroorganizmai, žemesnieji augalai ar kitos nesudėtingos gyvybės formos. Tačiau jau net ir tokie atradimai leis 100% teigti, jog žmonės Visatoje nėra vieni ir mes anksčiau ar vėliau galime tikėtis sutikti proto brolius.

Vasarą Britanijos mokslo ministro kvietimu susirinkę daugelio Europos šalių universitetų mokslininkai aptarė galimai gyvenamų egzoplanetų paieškos tendencijas ir prognozes. Praėjo tik 20 metų nuo to laiko, kai mokslui tebuvo žinoma viena vienintelė planetų sistema – Saulės sistema.

Per tuos metus mokslas pažengė didelį žingsnį į priekį ir astronominių stebėjimų metodai patobulėjo tiek, kad atrasta jau daugiau kaip 200 už Saulės sistemos ribų esančių planetų, besisukančių apie svetimas žvaigždes. Ne taip seniai atrasta Gliese 581c yra tokia panaši į mūsų planetą, kad buvo net pavadinta „antrąja Žeme“. Tačiau, norint išsiaiškinti, ar šioje planetoje egzistuoja kokios nors gyvybės formos, į ją reikia nuskristi patiems, ar bent jau pasiųsti automatinį zondą. Tačiau atstumas iki šios planetos siekia 200 trilijonų kilometrų - praktiškai nykstančiai mažas atstumas Visatos mąsteliais ir neįmanomai didelis dabartiniam žmonijos ir technikos lygiui. Štai čia ir atsiranda taip vadinama atstumo problema. Taigi, vienintele viltimi atrasti nežemišką gyvybę lieka sparčiai tobulėjantys distancinio zondavimo metodai, ypač spektroskopija.

Visgi, jau dabar aišku, jog ši planeta nėra identiška Žemei. Pirmiausia, aplink savo žvaigždę ji apsisuka ne per vienerius metus kaip Žemė aplink Saulę, bet per 13 dienų. Be to, gravitacijos jėga 581c planetoje 1,6 karto didesnė nei Žemėje. Dėl ištęstos orbitos ir didelio apsisukimo greičio, astronomai spėja, jog viena planetos pusė gali būti apšviesta nuolat, o kita skendėti tamsoje.

Nors viską dar reikia kruopščiai ištirinėti, atlikti serijas matavimų, mokslininkai neatmeta galimybės, jog ir dabar aptiktose planetose gali egzistuoti gyvybė. Iš dabar surastų egzoplanetų yra bent 10, kuriose potencialiai galėtų būti tokia gyvybė. Ir šiame sąraše pagal gyvybės aptikimo tikimybę 581c planeta yra pirmoje vietoje.

Didesnio aiškumo ir daug naujų atradimų laukiama iš 2015 metais prasidėsiančios ESA kosminės observatorijos Darwin misijos.

Iš 4 galingų teleskopų sudarytas kompleksas nuolat stebės kosmosą, ieškodamas gyvybei tinkamų planetų. Mokslininkai mano, kad iki 2015 metų bus žinomos jau apie 500 egzoplanetų. Iš šio skaičiaus Darwin detaliai ištirs 50 perspektyviausių objektų.

Kai kurie mokslininkai tvirtai įsitikinę, jog kažkur Visatoje tikrai egzistuoja gyvybė. Tuo labiau, jog kol kas nėra iš esmės nei vieno faktoriaus, prieštaraujančio šiai prielaidai. Juk pats žmogaus aktyvumas gali paskatinti mus surasti kitoms civilizacijoms. Per pastaruosius 80 metų žmonės į kosmosą pasiuntė milžiniškus kiekius įvairiausių signalų. Šiuo metu jie turėtų būti nuskridę 80 šviesmečių - tokiu atstumu yra kelios žvaigždės su potencialiomis planetomis. Vadinasi, šiuos signalus jau galėjo kažkas priimti. Visgi, jei gyvybė nutolusi tūkstančiais šviesmečių nuo Žemės, mūsų civilizacija gali tiesiog neišgyventi iki šių pirmųjų kontaktų...

Profesoriaus Vladimiro Malaxovo (Владимир Малахов) nuomone, "Visatoje, dėl jos dydžio galimos kaimyninių žvaigždžių civilizacijos niekada tarpusavyje nekontaktuoja - ir svarbiausia dėl to, jog jų egzistavimas nesutampa laike. Juk gyvybė kosminiais mąsteliais imant yra labai trumpalaikė: kuomet gimsta nauja gyvybės forma, senoji jau eina prie žūties arba jau būna žuvusios". Apie tai plačiau galite paskaityti mūsų jau publikuotoje naujienoje.

Ar tikrai pakaks 10 metų nežemiškos gyvybės suradimui - klausimas sudėtingas ir tikro atsakymo nežino niekas. Tačiau tikinčių tuo netrūksta - štai, kad ir SETI instituto darbuotojai - jų nuomone pirmieji teigiami rezultatai galės būti gauti dar iki 2025 metų. Jie gi gyvybės žada ieškoti su ką tik paleistu radioteleskopu.

O ką apie tai manote jūs?

Plačiau: Через 10 лет может быть обнаружена внеземная жизнь

Komentarai (23)