Astronomai aptiko plačią šiltų dulkių juostą aplink jauną, šiek tiek už Saulę didesnę žvaigždę. Ši juosta, kurioje, kaip manoma, formuojasi planetos, yra vadinamosios gyvybės zonos viduryje, t.y. vietoje, kur temperatūra tokia, kad vanduo gali išlikti skystas. Mokslininkų vertinimu, juostoje yra pakankamai medžiagos, kad galėtų susiformuoti Marso dydžio, ar dar didesnė planeta.

Atradimas buvo padarytas, stebint kosminiu „Spitzer“ teleskopu dvinarę žvaigždžių sistemą HD 113766, nutolusią nuo Žemės maždaug per 130 parsekų (1 pc = 206 264.8 av = 3.085 678·1013 km ≈ 3.2616 šm). Straipsnis, aprašantis šį tyrimą bus paskelbtas žurnalo „Astrophysical Journal“ spalio mėn. numeryje.

Sistemos centre esančios žvaigždės HD 113766A amžius siekia 10 milijonų metų. Taigi ji yra labai jauna ir tinkama uolingų planetų susiformavimui. Pirmasis straipsnio autorius Keris Lisis (Carey Lisse) iš Džono Hopkinso universiteto Baltimorėje, JAV, sako, kad galbūt tolimoje ateityje čia susiformuos į Žemę panaši planeta, nes sąlygos tam labai palankios. Jei besiformuojanti sistema būtų jaunesnė, diską daugiausiai sudarytų dujos ir formuotųsi dujinio milžino Jupiterio tipo planetos.

Išanalizavę „Spitzer“ teleskopo infraraudonoju spektrometru gautus duomenis, mokslininkai nustatė, kad aplink HD 113766 žvaigždę esanti medžiaga skiriasi nuo pirminės Saulės sistemos formavimosi medžiagos, kuri randama kometose ir primena purvino ledo gniužulus. Lisis sako, kad medžiaga, rasta juostoje aplink jauną žvaigždę, daugiausiai primena lavą, trykštančią iš Žemės ugnikalnių. Ji sudaryta iš besiformuojančių uolienų, kuriose gausu geležies sulfidų.

Iki šios dienos jau atrasta daugiau kaip 250 egzoplanetų. Nors dauguma jų yra milžiniškos dujinės plsnetos, panašios į Jupiterį, vis didesnis atrandamų planetų prie kitų žvaigždžių skaičius leidžia vis drąsiau teigti, kad mūsų galaktikoje yra ne vienas gyvenamas pasaulis.

Plačiau:

• MokslasPlius
• Astronomers See Second Earth in the Making

Komentarai (5)