Naujas Žemės tipo planetų paieškos metodas (1)
JAV astronomai sugalvojo naujų būdų, kaip ieškoti egzoplanetų. Tikimasi, jog tai padės aptikti į Žemę panašių planetų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol pavyko rasti jau 312 aplink kitas žvaigždes skriejančių vadinamųjų egzoplanetų, praneša NASA.
Tačiau didžiąją jų dalį sudaro dujiniai „milžinai“ ar labai arti žvaigždės skriejančios milžiniškos planetos. Šiuo metu astronomų naudojami instrumentai nėra pakankamai jautrūs, kad galėtų aptikti Žemės dydžio ar dar mažesnes planetas.
Nauji simuliacijų tyrimai parodė, kad net ir Marso dydžio planetos veikia aplink žvaigždę esančių dulkių diskų struktūras, kurias ateityje galės stebėti galingiausi teleskopai. Tai atveria naujus kelius gyvenamų planetų už Saulės sistemos ribų paieškoms. Šio tyrimo rezultatai spausdinami naujausiame „The Astrophysical Journal“ žurnalo numeryje.
„Technologijos, kurios leistų mums tiesiogiai stebėti Žemės dydžio planetas, skriejančias aplink kitas žvaigždes, gali pasirodyti dar negreit. Todėl kol kas mes galime pamėginti stebėti tokių planetų paliekamus pėdsakus dulkių debesyse“, – sakė tyrimo vadovas Christopheris Starkas iš Merilendo universiteto (JAV).
NASA Goddardo kosminių skrydžių centre mokslininkai atliko 120 simuliacijų. Tyrimų metu stebėta, kaip elgiasi dulkių dalelės, veikiamos įvairaus dydžio planetų ir žvaigždžių gravitacijos.
„Planetų sistemos, įskaitant ir mūsiškę, turi gausybę dulkių. Iki šiol niekas į tai neatkreipė ypatingo dėmesio, mes norime priversti tuos dulkių debesis dirbti mūsų naudai“, – aiškino Ch. Starkas.
Saulės sistemoje daugiausia dulkių yra tarp Jupiterio orbitos ir Saulės, nes prisiartinusios pernelyg arti žvaigždės subyra kometos, čia vyksta ir daugiausia asteroidų susidūrimų. Dulkių debesys puikiai atspindi Saulės šviesą. Tokius dulkių diskus galime pamatyti ir iš Žemės iškart po saulėlydžio ar prieš pat saulėtekį, pasirodančius švytėjimu danguje. Šis fenomenas vadinamas „zodiakine šviesa“.
Dulkių debesis aplink kitas žvaigždes greitai bus galima stebėti orbitinėse observatorijose. Pavyzdžiui, 2013 metais turi pradėti veikti NASA „James Webb Space Telescope“. Ch. Starko ir jo kolegos Marco Kuchnerio atlikti dulkių debesų struktūrų modeliavimai yra pirmasis žingsnis, padėsiantis astronomams išvystyti papildomus paslėptų pasaulių aptikimo būdus.
