NASA erdvėlaivių „smegenys“ silpnesnės už jūsų kompiuterį

He he. O cia chebra pesasi pas kuri galingesnis pc...

Tai jau tikrai, kad hehe. Su 6KB Ram'u pc sugeba valdyti erdvėlaivį

uztenka

O as visalaik ir galvodavau, kaip su tokiom menkom charakteristikom tie laivai seniau skraidziojo(kaip kad i menuli),o pasirodo, kad su tokiom pat jie skraido iki siol

Pamenu mažiukai sakydavom, kad norėtumėm tokio kompo kaip Nasos pagrindinis kompas, nes galvodavom, jog ten super kompiuteris pasirodo...

panasus princips kaip ir masinose uzvedims isjungims ir tiek tik vat ydomu koks pc stow kur jie naudoj kad prisijungt prie tks ir auto pilots ar pan.

Geras... Dabar prisiminiau kaip rašė, kad tas "šikančias lėles" valdo mikroschemos panašios į tas, kurios valdo erdvėlaivius. Dabar jau aišku

... uztektu tik solitairy uzlagitn ir visa kosmine stotis nukristu i zeme

Gal PIC16F84A isistate jei ping ponga paveza, tai satlas butu vieni juokai

kai kurie komentatoriai kaip matau atitruko nuo realybes.. juk rasoma ne apie Tks ar super nasos pc...

ROFL oj gerai pakėlei nuotaika, priminei tas lėles

Seniai jau buvo teigiama, kad kosminių erdvėlaivių kompiuteriai yra silpnesni už vidutinį namų PC, bet niekad nepagalvojau, kad ant tiek skirias jų galia Neįtikėtina, kiek reikia nedaug, kad patenkint rūpimus poreikius.

Pridejus tokius faktorius kaip temperatura, energy savings, viskas tampa labai paprasta ir aisku.

Jei kam nors būtų tekę, ar tektų parašyti kokią programėlę mašininiais kodais (t.y. faktiškai vienetukais nuliais), atsirastų supratimas, koks absurdiškas dabartinio kompiuterio faktinis našumas. Sakykim kokių 1985 metų buitiniu kompiuteriuku (aštuonių bitų davinių šina) asembleriu operacija "atvaizduok raidę A tokiose tai koordinatėse ekrane) šešioliktainiais kodais galėjo užimti pusę eilutės, sukompiliavus tos pat operacijos Beisiko programą jau užėmė daugiau kaip pusę puslapio, na o dabartinio Wordo kartu su Windovs ši operacija manau užimtų keletą puslapių. Vadovaudamasis "sportiniu interesu" kažkada esu pasirašęs mašininiais kodais programėlę "varinėjančią" rutuliuką istrižainėmis po uždarą konturą, su atšokimais nuo "sienų" (tai apėmė judėjimo programą, kontrolės programą ar nėra priekyje sienos arba kampo, 90 laipsnių krypties keitimą atšokant nuo sienos bei atgal -atšokant nuo kampo, susidūrimo su kitu rutuliuku, ir atšokimo nuo jo kontrolę. Programėlė 16 ainiais kodais užėmė gal tris eilutes. Jos greitis prie 4 MHz procesoriaus dažnio buvo toks, kad norint matyti rutuliuko judėjimą, programą teko sulėtinti apie 20.000 kartų. Tuo tarpu "originalioje" programoje, parašytoje "aukšto lygio" kalba, keturi rutuliukai jau judėjo pastebimai sulėtintai. Ir dar, taip pat apie 1985 metus, kai jau pigiai pirkom PC žaidimams pardotuvėse ir pas mus, Šiaulių kariniame aerodrome "čiupinėjau" stacionarinį kompiuterį, kuris priiminėjo davinius iš dešimčių radiolokatorių, aštuoni operatoriai Joistic-ais nuiminėjo "taikinių" koordinates ir kompiuteris jas vaizdavo "rastru" paprastame lokatoriaus ekrane, pasinaudodamas ekrano spindulio atbulinės eigos laiku. Ir ką jūs manot, visam šiam darbui "vadovavo" trigerinis kompiuteris nedidelių tiristorių bazėje. Taktinis dažnis nesiekė 1 MHz, kietas kaupiklis magnetinis cilindras su 256 KB talpa, RAM - 64 KB. Aišku programose kiekvienas bitas suskaičiuotas. Tik tokios programos ir gali "dirbti" labai atsakingose vietose. Jei tą darbą atliktų mūsų pentiumai su Windows, tikriausiai nei vienas Šatlas nepakiltų. Ten reikalingas būtent greitas ir patikimas darbas, o ne madingo grožio demonstravimas. Kodėl dabartiniai Windows - ai užima tiek daug, nors aptarnauja tik "vartotojo interfeisą"? Todėl , kad pirma "prikimšti" praktiškai nenaudingų funkcijų, antra "parašyti" greitomis kūrimui programomis, bet tai leidžia kas met jas atnaujinti. Bet atėjo laikas, kai Microsoft - ui jau "pakišo koją" greitos ir taupios operacinės sistemos ir taupūs bet patenkinantys 99 procentų vartotojų interesus kompiuteriai. Nors būtų galima sukurti ir grynai mašininę operacinę sistemą, bet tai pareikalautų tūkstančių programistų daugiamečio darbo, dėl ko paskui ji turėtų tarnauti kelis dešimtmečius. Na bet tokios operacinės sistemos veiktų 100.000 kartų greičiau ir iš tikrųjų "gamintų produktą", o ne aptarnautų pačios save kaip dabar.

va ir galas samokslo teorijoms kurios sako kad nasa i menuli negalejo nuskristi nes net su dabartinem technologijom tai yra sunku, kaip matome tos dabartines technologijos 1981 jau buvo prienamos

Specifinis softas tokiai irangai - nieko cia ypatingo Tuos kompus aplenktu ARM9 procai, kur irgi galima viska ta pati pritaikyti. Viskas yra suderinta, patikrinta ne vienu metu patirtimi, taigi jiems neapsimoka ir tiek. Tiem kompam pagrindinis darbas registruot duomenis is ivairiu davikliu ir atvaizduot ekrane skaiciukius - stai ir visas sudetingumas

Esme viso sito sudo, kad jis yra patikimas ir klaidu galimybe, prilygsta 0. O super duper esamuose PC klaidos kasdieninis dalykas. Todel ir nerizikuoja kisht super duper klaidu aparatu. Kai klaidu galimybe prilygs 0, tada kasdieninis dalykas bus skraidyt i marsa

na o gryztan prie tos pacios samokslo teorijos: 1969 juk net ir tokiu grmezduku nebuvo. tai kaip tada kontroliavo viska?

Na cia straipsnis ne apie nasos pagrindini kompiuteri

Tada viska kontroliavo dar lievesniais gremezdais, bet tada ir technologija buvo kito lygio, is medzio isdrozta. I menuli nuskrist nera didelis stebuklas. Cia ne super kompo reikia, o super matematikos specialistu, kurie trajektorijas paskaiciuotu, kura ir visa kita. Gali paklaust, kaip tam samoksliniam filmuke, "tai kodel daba neskrenda i menuli", atsakysiu, todel kad tam reikia milijardu doleriu, o is to naudos nebus, nes menulio akmenu prisivezem pakankamai tais metais. Neber prasmes daba skrist, ner mokslinio intereso. Va kai suprojektuos ir prades rimtai gamint menulio baze, va tada prades vel skraidyt.