Mokslininkai: tamsioji energija neegzistuoja?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Mistė 2009-08-20 21:56
Jau buvau skaičius tą straipsnį, bet užmiršau... Dabar dar porą kartų perskaičiau, bet taip ir nesupratau, kaip jie tą teoriją įrodė... O apie šviesos greitį čia išvis nerašo. Tiesa, pagooglinus radau, kad mokslininkai net ir viršijo šviesos greitį
Nightbringer 2009-08-20 22:13
Bet ar pats kūnas (jei nepainoji su informacija) viršijo švieso greiti? Man atrodo turi tą atveji, kai mokslininkai bando sulenkti prieš obijekta, erdve, kad pats kūnas galėtų tuo pačiu greičiu daugiau nuskristu. (Šita teorija skaičiau laaabai seniai, tai nežinau, kiek jie jau pasistumėjo).
Hmz 2009-08-20 22:17
O tai kas tada būtų? Laikrodis su gegute? Gravitacija irgi teorija, elektromagnetizmas - taip pat.
kionig 2009-08-20 22:23
Taip ten blogas interpratavimas, kad virsijo sviesos greiti.
Mistė 2009-08-20 23:02
http://www.sadauskas.lt/index.php/2007/ ... os-greiti/ http://www.radiocool.lt/mes-sumuseme-sviesos-greiti/ (http://www.telegraph.co.uk/science/scie ... light.html) http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... 066&t=&l=2 http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... psnis-5104 Tik pirma nuoroda neaiški man, nes šaltinis nenurodytas ir nieko panašaus neradau (bet daug ir neieškojau). Šiaip ar taip, man niekad nesitikėjo, kad gali būti kažkokios ribos. Šviesa nuo Saulės iki Žemės nukeliauja per ~8 min, nesitiki, kad greičiau niekam neįmanoma.
MarkizasBarabasas 2009-08-21 00:12
Šviesos greitis gali būti viršytas saliginai nesunkiai. Tiesiog jo stebėti man nelabai turime galimybes dėl savo technikos kurioje kolkas viskas stebima aba šviesos arba garso bangomis. Kai bus rastas kitas būdas stebėti objektus, tada pamatysit, kad ir švieos greitis yra viršyjamas
kionig 2009-08-21 00:23
Abejojantiems del sviesos greicio perskaitykite sia tema http://www.elektronika.lt/forum/viewtopic.php?t=3888
MarkizasBarabasas 2009-08-21 09:58
Toje diskusijoje vienas vaikinukas mini, kad pasiekus šviesos greitį kūno matmenys tampa nuliniai arba bent artimi nuliui ir kūnas įgauną begalo didelę masę. Ir ten visiems šita įdėja, kaip supratau, patiko... Bet nesutinku. Kai važiuojate mašina jūsų matmenys nesumažėja, o ir masė nepadidėja... Kūnas skriejantis šviesos greičiu atrodo, kad išnyksta (matmenys pasiekia 0) tik todėl, kad nebepasiekia kūno ir nuo jo neatsispindėjus jokiam šviesos spektrui atrodo, kad jo kaip ir nėra. (Čia imant, jog šviesos šaltinis yra priešingoje judėjimo krypčiai pusėje) Panašų varijantą išgausit jei vonioje užsidarysit duris ir kai nebebus šviesos šaltinio - nematysit nieko. Kitu atvėju, jei judantis objektas apšviestas iš visų pusių, kad ir koks jo reitis būtų, jūs vistiek jį matysite. Tiesiog kad ir kokiu jis greičiu skris, šviesa nuo jo vistiek atsispindės (taip pat kaip važiuodami mašina nepabėgsite nuo saulės, jei nėra pavėsio) ir kai jūsų akies tinklainę pasieks ta šviesa, žinoma jis bus nebe ten, bet faktas, kad jo buvimą turėsite pamatyti . Mano įdėja labai išsiskiria nuo Enšteino... Tiesą sakant ir nuo mano Fizikos mokytojo, bet nors tai ir nesutinka su realetyvumo teorija, bet gan realu ir net gal tiekpat tikėtina. Juk nėviena teorija nepatikrina.
ValdasB 2009-08-21 15:03
MarkizasBarabasas> iš tiesų panašiai ir yra, viskas priklauso nuo pasirinktos atskaitos sistemos. Jei įsivaizduotume kosminiu laivu skrendantį pilietį, o to laivo greitis būtų artimas šviesos greičiui stebėtojo atžvilgiu, tai stebėtojas matys sumažėjusį laivą ir jo atžvilgiu (toje atskaitos sistemoje) laivo masė bus padidėjusi. Tačiau čia įdomiausia dalis - pilietis laive jausis įprastai, bus normalių matmetų ir masės, laikas jam slinks įprastai (kadangi čia pasirenkame kitą atskaitos sistemą), tačiau minėtas stebėtojas jam atrodys labai "trumpas" ir didelės masės. Idėja yra tokia, kad pats daiktas nekeičia nė savo masės nė matmenų savaime, jei nepasakome, kokią atskaitos sistemą pasirenkame. MarkizasBarabasas kur klysti, tai dėl apšviestumo iš skirtingų pusių. jei daiktas toje apšviestoje aplinkoje judės šviesos greičiu tavo atžvilgiu, tu jo, deja, nematysi. Apšvietimo buvimas/nebuvimas svarbus tada, kada daiktas juda lėčiau ir tai susiję su žmogaus rega o ne su reliatyvumo teorija. Nesant apšviestumui tu nematysi net ir nejudančio objekto - tokios jau tos mūsų akys.
Arta 2009-08-21 19:16
Siaip kiek liudna, kad kokią fizikinę temą straipsnis neaprasytu, diskusijos dazniausiai visalaik nukrypsta i tradiciniu temu aiskinimasi apie reliatyvumo teorijos teisinguma ar sviesos greiti, pamirsus, kokia buvo tema Kas dar abejoja, ar reliatyvumo teorija teisinga, siulyciau pirmiausia suabejoti Maikelsono-Morlio bandymu, kuriuo deja, nieks kazkodel nesistebi ir nesidomi. Nes visa reliatyvumo teorija ir remiasi sio bandymo rezultatais. Pridejus dar mokyklines geometrijos zinias, kuriomis turbut irgi nieks neabejoja, jau gausime Lorenco lygtis, i kurias pats Lorencas mazai kreipe demesio, o Einsteinas isplete iki spec.reliatyvumo teorijos. Taigi jei matematinemis (ne fizikinemis!) formulemis, kuriu deka isvedamos minetos formules, neabejojame, tai abejokim ir gincykimes del pirminiu faktu, del kuriu, kaip jau minejau, niekam cia neskauda galvos. Bet tai lygiai tas pats, jei pamirse Pitagoro teoremos irodyma, imtume gincytis, ar tikrai izambines kvadratas lygus dvieju statiniu kvadratu sumai. Mistei galeciau pasakyti, jog, gaila, bet nuo 20a. pradzios prasidejo fizika, kuriai suvokti "sveiko proto" jau neuztenka, as irgi labai noreciau iki Saules nuskristi greiciau nei per 8 minutes, deja... O Einsteinas niekad nebuvo suabejojes savo teorija; jis tik kartais nesutikdavo su isvadomis, kurias padarydavo kiti, remiantis ... jo paties teorija . Taip jis nepatikejo nei juoduju skyliu egzistavimu, nei pradzioj sutiko, kad Visata nera stacionari, o pleciasi. Kad Visata "nesiplestu", i savo formules jam teko ivesti papildomai net kosmologine konstanta, kuria po to vel ismete, ir galu gale pasake, kad didziausia jo klaida buvo kosmologine konstanta. ...O apie ka tema? Ai gi apie isskirtine musu vieta Visatoje ... Man tai irgi kaip ir ValduiB kiek keista, kad jei tik atsiranda kazkokiu neiprastu stebejimo faktu, tuoj pat imama "bijoti", kad zlugs reliatyvumo teorija. Na tikrai, jei ji "zlugtu", tai pvz., Merkurijus neimtu apie Saule vel suktis pagal senaja Niutono mechanika. Miniu si pavyzdi, nes dar iki Einsteino buvo pastebeta, jog Merkurijus nevisai elgiasi pagal Niutono visuotini traukos desni. Einsteino teorija gi viska "sustate i savo vietas". Taigi reliatyvumo teorija patikrinta ir pertikrinta. Beje straipsnyje, kiek neteisingai rasoma, jog Einsteinas teige, kad pletimasis turejo buti letesnis. Mes kartais apskritai per daug suabsoliutiname Einsteino genialuma, priskirdami jam butus ir nebutus teiginius. Einsteinas net neskaiciavo, kokiu greiciu turi plestis Visata - jis tiesiog iskart dirbtinai ivede kosmologine konstanta, kad tik ji "nesiplestu" . Dabartine kosmologijos krize yra del to, kad atrasta, jog Visata pleciasi greitejanciai. Ta tariama greitejima galima paaiskinti (o tiksliau, parodyti, jog negreiteja) net ne vienu budu, taciau tam, kaip lyg pasake Otto, priesinasi jau susiformavusi nuostata, jog egzistuoja kazkokia mistine stumianti jega (tamsioji energija), beje, gimstanti is vakuumo. Na nezinau, ar tokia prielaida yra maziau beprotiska, nei prielaida, jog visgi mes gyvename ypatingoje Visatos vietoje, t.y., jos centre arba tam tikros ypatingos srities centre ar netoli jo. Ta ypatinga sritis - tai mazesnio tankio Visatos dalis. Kad tokiu dariniu Visatoje yra, jau irodyta, taciau tam, kad butu galima atsisakyti "tamsiosios energijos" teorijos, reikia kad si praretejusi Visatos dalis butu gerokai didesne uz dabar stebimas, taciau tokioms sritims aptikti tiesiog fiziskai reikia dideliu stebejimo resursu, nes tam reiketu istirti Visatos sfera esancia bent keliu mlrd. sviesmeciu nuotoliu (kai pacios Visatos spindulys - 13-14 mlrd. sm:). Pletimosi pagreiti galbut galima paaiskinti ir tuo, kad galbut neteisingai laikome, kad Visata visomis kryptimis pleciasi tolygiai. Bet tai tik principas. Tuo tarpu, kad nera idealiu juoduju skyliu singuliarumu jau irodyta. Taigi gali buti, kad Visata gal net nelabai "megsta" "simetriskus" darinius. Tiesa, reliktinis spinduliavimas rodo, kad Visata daugmaz simetriska, taciau visgi reikia dar zymiai tikslesniu matavimu. O galiausiai, tai "tamsiosios energijos" teorijos atsiradima leme teoretiku noras kuo greiciau apibendrinti turimus duomenis. Tuo tarpu detalus teoriniai skaiciavimai rodo, kad, skaiciuojant Visatos masstabais, negalima i Einsteino lygtis "statyti" suvidurkintu eksperimentiniu duomenu. Tai gali privesti (bet nebutinai) prie dideliu paklaidu, gimdanciu ir "tamsiosios energijos" teorija. Tuo tarpu jei Visata pakankamai nevienalyte, tai reikia skaiciuoti "panariui" ir tuomet rezultatas gali buti visiskai kitoks.
kionig 2009-08-21 19:35
Apie visatos ribas idomiai zmones sneka cia, t.y zmogiskaja kalba parasyta, o ne fiziku superduper zodziais http://www.elektronika.lt/forum/viewtop ... c&start=60
ValdasB 2009-08-21 22:23
Įdomu, kodėl daug kas mano kad visatai 14mlrd. metų, o jos skersmiuo 14mlrd. šviesmečių. Aš sakyčiau, kad tai yra stebimos visatos parametrai, ir šiuo atžvilgiu mes iš tikro esame centre. Tačiau nustatyta, jog po didžiojo sprogimo ne tik tolsta greitėjančiai galaktikos viena nuo kitos bet ir plečiasi pati erdvė, todėl tikriausiai kokie nors ateiviai, gyvenantys už 5mlrd. šviesmečių nuo mūsų taip pat gali stebėti visatą 14mlrd. spinduliu ir ko gero nemato jos "krašto" už 9 mlrd. šviesmečių. Būtų tikrai įdomu sužinoti, kokios prielaidos buvo daromos atliekant straipsnyje minimus skaičiavimus.
Arta 2009-08-21 23:33
Is tikro tai galaktiku tolimas vienos nuo kitos ir yra erdves pletimosi isdava (ar israiska). Taigi tas pletimasis tik kitais zodziais pavadintas. O tas 14 mlrd. sm. tai is tikro ir yra tik regimojo visatos krasto nuotolis. Jis nustatytas apibendrinus kosm. teleskopo "Hubble" duomenis. Straipsniu ar uzuominu knygose apie uz Visatos krasto esancia medziaga skaites labai nedaug, taciau detaliau tas "uzribis" nenagrinejamas. O straipsnyje minimi skaiciavimai daromi, darant prielaida, kad Visatoje galbut egzistuoja bent keliu mlrd. sviesmeciu dydzio retesnes medziagos sritis ir mes turime buti praktiskai jos centre. Ir dar be to daroma prielaida, kad retesnes medziagos sritis pleciasi greiciau, nei tankesnes dalys (del silpnesnes vidines gravitacijos). Tas hipotetinis buvimas tokios srities centre suma sumarum ir duoda iliuzija, kad Visata pleciasi greitejanciai. Tiesa sakant del siu dvieju paminetu mokslininku skaiciavimu tai as nezinau nieko, taciau, jei kalbama apie isskirtine musu vieta Visatoje, tai bent kitu mokslininku darbuose butent buvo daromos tokios prielaidos.
kionig 2009-08-21 23:39
Centro nera ir nebuvo
jordanbn2 2009-08-22 09:45
Sprogus bombai skeveldros lekia greitėdamos,tai kodėl kosmose turėtų būti kitaip? Aišku greitis ir nergija prarandami, bet vakume tai vyktų labaai lėtai. Na kažkiek plėtimasi turėtų lėtint gravitacija, o gal ir ne
Nightbringer 2009-08-22 10:46
Kad dar patys atradėjai skeptiški ir nori atlikti daugiau bandymių bei jau yra kritikos jiems... http://arstechnica.com/old/content/2007 ... ink-so.ars
adolfas 2009-08-23 08:03
Viskas pradės aiškėti tada,kai ims mąstyti kitaip.Gravitacija nėra proporcinga masei-būtinoji pataisa.
adolfas 2009-08-23 08:10
Šviesos greitis yra energijos perdavimo riba sinusoidės tipo bangomis.Spiralės tipo bangos(jos dar neatrastos) energiją perduoda akimirksniu bet kokiu atstumu.Tai hipotezė pamąstymui.
Mitas 2009-08-23 09:20
Man tai primena teleportaciją...
Mitas 2009-08-23 09:32
Įdomi mintis. „Dievas - tai sfera, kurios centras yra visur, o periferija - niekur.“ N. Kazanskis