Senoviniuose urvuose aptikto beprecedenčio jūros lygio kilimo įrodymus: to nėra buvę daugiau nei 4000 metų (Foto)  (1)

XX a. pradžia buvo jaudinanti viso pasaulio gyventojams dėl įspūdingos pažangos plieno, elektros ir automobilių pramonės sektoriuose. Pramonės plėtra taip pat žymi lūžio tašką mūsų planetos klimato istorijoje. Anot tarptautinės ekspertų komandos, kuriai vadovavo Pietų Floridos universitetas, nuo XX a. pradžios jūros lygis pakilo 18 centimetrų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Liepos 1 d. žurnale „Science Advancesׅ“ paskelbto tyrimo tikslas – nustatyti jūros lygį iki pramonės revoliucijos ir išanalizuoti dabar į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį jūros lygiui.

Tyrėjų komanda, kurioje buvo ir Pietų Floridos universiteto absolventų, nuvyko į Maljorką, pasižyminčią daugiau nei tūkstančiu urvų sistemų. Kai kuriose iš jų yra nuosėdų, susidariusių prieš milijonus metų. Mokslininkai sutelkė dėmesį į nuosėdas, atsiradusias tiek prieš 4 tūkst. metų, tiek visai neseniai.

Jie aptiko įrodymų, kad beveik prieš 3 200 metų, kai per 400 metų natūraliai ištirpo ledynai (tirpimo sparta – 0,5 mm per metus), įvyko anksčiau nežinotas jūros lygio padidėjimas 20 cm. Neskaitant šio padidėjimo ir nepaisant klimatui svarbių reiškinių, tokių kaip šiltasis viduramžių laikotarpis ir mažasis ledynmetis, jūros lygis iki 1900-ųjų išliko nepaprastai stabilus.

 

„Mūsų studijos rezultatai verčia sunerimti, – pareiškė pagrindinis tyrimo autorius, Pietų Floridos universiteto geologijos profesorius Bogdanas P. Onacas. – Jūros lygio kilimas nuo 1900 m. yra beprecedentis, palyginus su natūraliais ledynų masės pokyčiais per pastaruosius 4 tūkst. metų. Galima teigti, kad jeigu pasaulio temperatūra toliau augs, jūros lygis gali padidėti labiau, nei prognozuoja mokslininkai.“

Tyrimo metu komanda paėmė 13 mėginių iš aštuonių urvų Viduržemio jūros pakrantėje. Mokslininkus dominančios nuosėdos yra retas radinys. Jų galima aptikti tik netoli kranto linijos, dažnai jūros vandens užliejamuose urvuose, kurie ilgainiui virto tiksliais jūros lygio pokyčių indikatoriais.

Kiekviena nuosėdų sankaupa pateikia vertingos informacijos apie praeitį ir ateitį ir padeda tyrėjams nustatyti, kaip sparčiai jūros lygis kils ateinančiais dešimtmečiais ir amžiais.

Paimti mėginiai buvo nugabenti į Naujosios Meksikos universitetą ir Berno universitetą Šveicarijoje, kur specialiais instrumentais buvo nustatytas jų amžius taikant urano serijos metodą. Laikui bėgant, uranas skyla į kitus elementus, tokius kaip toris ir švinas, todėl mokslininkai galėjo išsiaiškinti jūros lygio pokyčius, užfiksuotus kiekvienoje iš nuosėdų sankaupų.

 

Harvardo universitete naudojama įmantri programinė įranga leido sukurti prognozių, pasitelkus įvairius ledynų modelius ir Žemės parametrus tiksliai jūros lygio pokyčių istorijai perteikti. Šios prognozės yra labai svarbios, nes padeda tyrėjams apytikriai apskaičiuoti praeityje buvusį vidutinį jūros lygį, kuris, savo ruožtu, yra būtinas jūros lygio didėjimo ateityje klausimui spręsti.

„Jeigu žmonių veikla toliau bus pagrindinė šiltnamio efekto priežastis, ir netolimoje ateityje temperatūra padidės 1,5 laipsnio, žala bus neatitaisoma, – perspėjo B. P. Onacas. – Peržengus šią ribą, kelio atgal nebebus.“

 

Remiantis Antarkties ir Grenlandijos ledynų masės tirpimo mastais, skaičiuojant nuo 2018-ųjų, jūros lygis per metus vidutiniškai padidėja 1,43 mm.

Žinoma, per vieną naktį pasaulis nepaskęs dėl padidėjusio jūros lygio, bet B. P. Onacas atkreipė dėmesį, kad potvynių žala bus didesnė audrų ir uraganų metu. Kadangi beveik 40 proc. pasaulio gyventojų gyvena maždaug už 100 kilometrų nuo pakrantės, kylantis jūros lygis gali atnešti katastrofinių socialinių ir ekonominių padarinių.

„Net jeigu šiandien nutrauktume visą pramoninę veiklą, jūros lygis toliau kiltų mažiausiai keletą dešimtmečių, jeigu ne šimtmečių, nes visa sistema yra įšilusi“, – sakė jis.

Birželio mėnesį B. P. Onacas iš Nacionalinio mokslo fondo gavo naują mokslinių tyrimų dotaciją, kad tęstų savo studiją, kurios tikslas – prognozuoti visuotinio atšilimo sukeliamą jūros lygio kilimą ateityje. Dotacija leis B. P. Onacui išplėsti tyrimus 130 tūkst. metų ir susidaryti išsamesnį vaizdą apie jūros lygį pasauliniu mastu. Rugsėjo mėnesį B. P. Onacas su savo komanda pradės analizuoti nuosėdas įvairiose pasaulio vietose esančiuose urvuose, įskaitant Italiją, Graikiją, Meksiką ir Kubą.

 

Šaltiniai:

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(12)
(5)
(7)

Komentarai (1)