Ką gali turėti bendro „death“ metalo vokalistai ir šikšnosparniai? (2)
Šikšnosparniai gerai žinomi aukšto dažnio cypsėjimu, kurį naudoja echolokacijai ir grobio gaudymui, tačiau jie taip pat skleidžia daug žemesnio dažnio garsus, kuriais bendrauja tarpusavyje. Šikšnosparnių gerklų struktūra, leidžianti skleisti šiuos garsus, yra tokia pati, kokią death metalo vokalistai naudoja išgaudami žemas natas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dešimtmečius mokslininkai spėliojo, kurios šikšnosparnių gerklų struktūros skleidžia skirtingus dažnius. „Tačiau tai buvo tik anatominė apžiūra, – sako Jonas Håkanssonas iš Kolorado universiteto JAV. – O tada mes paklausėme: na, o kaip yra iš tikrųjų?“
J.Håkanssonas ir jo kolegos prie atskirų gerklų, išpjautų iš Daubentono šikšnosparnių (Myotis daubentonii), pritvirtino mikrofoną ir padėjo jas po mikroskopu. Tada jie per gerklas paleido oro srautą, imituodami, kaip jis sklinda iš vokalizuojančio šikšnosparnio burnos. Šis oro srautas sukėlė gerklų struktūrų vibraciją ir skleidė garsą – visa tai tyrėjai užfiksavo itin didelės spartos kamera.
Mokslininkai nustatė dvi gerklų struktūras, kurios yra atsakingos už itin aukštus ir žemus šikšnosparnių balso diapazono garsus, kurie apima tris ar keturias oktavas daugiau nei vidutinio žmogaus balso diapazonas.
Jie nustatė, kad aukšto dažnio echolokacinius cypsėjimus skleidžia plonos, permatomos balso membranos, esančios ant balso stygų. Žemesnio dažnio garsus skleidė šikšnosparnių „netikrosios“ balso klostės, kurias „žmonės retai naudoja ir niekada nenaudoja kalbai“, sako Pietų Danijos universiteto mokslininkas Coenas Elemansas. Tačiau manoma, kad „netikras“ balso klostes naudoja ekstremalios muzikos vokalistai – pavyzdžiui, death metalo riaumotojai. Pasak C.Elemanso, tam tikra prasme socialiniai cypsėjimai yra šikšnosparnių death metalo versija.
„Mums tai labai aukšto dažnio garsas, – sako jis. – Tačiau jiems jis yra labai žemas“.
J.Håkanssonas yra sužavėtas, bet nenustebęs, kad šikšnosparniai naudoja dvi skirtingas struktūras, kad išgautų maždaug septynių oktavų vokalinius garsus. „Tai tarsi viena pora kojų būtų skirta vaikščioti, o kita – bėgti“, – sako jis.
Yossi Yovel iš Tel Avivo universiteto Izraelyje yra sužavėtas šiuo darbu ir norėtų, kad jis būtų patvirtintas gyvo gyvūno pavyzdžiu – tačiau šiuo metu neįmanoma gauti didelės spartos filmuotos vokalizuojančio šikšnosparnio „vidaus“ vaizdo medžiagos.
„Aš tiesiog laukiu technologijos, kuri leistų mums tai padaryti“, – sako jis.
Tyrimas skelbiamas žurnale „PLoS Biology“.
Parengta pagal „New Scientist“.
