Lietuva po 70 metų gali tapti atogrąžų kurortu, mano ekspertai (14)
Tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos „SWECO“ energetikos ir klimato ekspertai iš Švedijos Andreaso Gyllenhammaro ir Andreaso Skalegardo teigimu, jei „gamtai draugiški“ inžinerijos sprendimai jau dabar netaps mūsų kasdienybe – Lietuva dėl klimato pokyčių gali tapti atogrąžų kurortu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertai viešėjo Lietuvoje pirmadienį ir viešnagės metu pristatė tvariosios inžinerijos privalumus. Klimato strategijos ekspertas A. Gyllenhammaras teigė, kad dabar klimato juostos nuo pusiaujo šiaurės ir pietų link juda maždaug po 11 kilometrų per metus. „Nors viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, bet klimato kaita, visų pirma, vyksta dėl neadekvataus verslo požiūrio į gamtos išteklius. Šiuolaikinė tvarioji inžinerija įgyvendina sprendimus, kurie yra ekologiški, ekonomiški ir sudaro geras socialines sąlygas aplinkiniams“ ,- teigė kompanijos „SWECO“, įgyvendinusios jau daugelį projektų Lietuvoje, ekspertas. Toliau tęsiantis šiems procesams, Lietuva maždaug po septyniasdešimties metų, klimato eksperto teigimu, gali tapti atogrąžų kurortu.
Energetikos ekspertas A. Skalegardas akcentavo energijos išteklių švaistymo problemą, kuri taip pat sudaro visas sąlygas gamtos išteklių naikinimui: „Įsivaizduokite paprastą plaukų džiovintuvą, kuriam reikia 14 kWh elektros energijos tam, kad būtų „išpūsta“ viena kilovatvalandė karšto oro energijos. Per eilę metų ir atlikus galybės kompanijų inžinerijos tvarumo tyrimų, vis dar pastebime, kad veikiama pagal tuos pačius energijos švaistymo principus“ ,- apie daugelio kompanijų pro pirštus praleidžiamas ekonomiškumo ir ekologijos problemas pasakojo ekspertas.
A. Skalegardas pateikė pavyzdį, kai atlikus kompanijos inžinerijos tvarumo auditą, paaiškėjo, kad vienoje kompanijoje oras patalpoms buvo šildomas elektra, o po to kitoje vietoje dirbtinai šaldomas, nes temperatūra buvo vis dar per didelė. „Tai akivaizdus energijos ir lėšų švaistymas, o tuo pačiu ir keliamas pavojus gamtos ištekliams. Beveik neabejoju, kad energijos kaštų švaistymo atvejų rasti ir juos sumažinti galima kiekvienoje įmonėje“ ,- pasakojo tvariosios inžinerijos energetikos ekspertas.
