Vandens krizė: iki 2030 m. gėlo vandens poreikis pasaulyje 40 proc. viršys pasiūlą

Ar jau visai nustojo pasaulyje lyti, upės išdžiuvo, kokios dar ten negandos užpuolė? Pas mus vandens perteklius, galim ekstportuoti tegu atvaro su tanklaiviais ir tegu perka gėlą vandenį, o kam trūksta tegu statosi gėlinimo įrenginius varomus saulės energija, nes kuo daugiau šviečia saulė tuo didesnė sausra. Manau tie aferistai ekonaciai eilinį kartą nori prastumti tokį patį BS kaip ir su CO2 apmokestinti.

Vienintelis skirtumas su upėm, tai numelioravom daug pelkių, dabar kai palyja vanduo greičiau pasiekia upes ir jos greičiau tvinsta/džiūsta. Turėtume tiek pelkynų kiek buvo prieš 150 metų, klimato kaita daug mažiau įtakotų vandens lygio pokyčius. kaip suprantu nėra taip brangu tą vandenį gėlinti, egipte didesni viešbučiai privalo naudoti gėlinamą vandenį vietoj vidinių resursų. Gal kažką ir maišau, bet didesnės turistinės įstaigos tikrai gėlina vandenį. Tai bėga yra nebent neturtingose šalyse. https://www.temak.gr/site/projects/reve ... tel-egypt/ Kur dar yra bėda, tai visokie šūdpalaikiai kai nestė realiai vagia iš žmonių vandenį ir jį jiems pardavinėja. Nėra jie ant tiek blogi kaip sako mėmės (žmonės neturi nemokamos teisės į vandenį), bet vistiek daro viską, kad perimtų geriamą vandenį, supilstytų ir tiem patiem žmonėm pardavinėtų. Šitie du dalykai mūsų kaip ir neliečia. Bet jei ateis kokia EU direktyva saugokim vandenį - uždėkim skaitiklius ir privers už sušiktą vandenį mokėt tokias sumas, kokias dabar atidedam elektrai, tai... Ir įrodyk man, kad taip nebus. Aš Švedijoj jau dabar per metus už vandenį susimoku kažkur 500€ ir daugiau nei pusė sumos keliauja abonimentam. Tikslaus skaičiaus nepamenu, bet išeina kažkas ~50€/mėn. Vanduo ateina iš upės ir nubėga į jūrą, nelabai matau skirtumo ar bėga tiesiai, par prasuka ratą pro mano čiaupą. Tikiuosi žalieji irgi skirtumo nemato, būtų visko viršūnė.

Aš gyvenu Lietuvos provincijoj ir už vandenį moku 40-50 eur/mėn., keturių asmenų šeima. Taigi Švedija nekažinkiek skiriasi nuo Lietuvos provincijos pagal vandens kainas, pagal algas turbūt didesnis skirtumas. Pasakų mieste Vilniuje kur brangu gyventi kainos gerokai mažesnės.

HardAxe, yra skirtumas, paviršinis vanduo, kurio realiai gerti negali, ir gręžinio vanduo. Dėl gėlinimo viešbučiuose nepakomentuosiu nieko, niekad nesidomėjau. Ne Neste, o Nestle turbūt turėjai omeny. Tik nesuprantu, kaip tu galvoji, tą vandenį patiekti kitaip, jei vandentiekiuose vanduo yra paviršinis/netinkamas vartoti? Problema ta, kad tą vandenį tarp upės ir jūros nukreipi nuo ekosistemų, ir grąžini tik vėliau. Na čia jei jau iš upės imtume (Lietuvoje iš upių vandens nevartojame, apart įmonės ir žemės ūkis). Vandens kainoje, dabar patvirtintoje, daugumoje savivaldybių elektra sudaro didžiąją dalį kainos. Berods visose (nu bent daugumoje) savivaldybių į vandens tiekimo kainą realiai neįtrakta visos įrangos nusidėvėjimas, nes įranga pirkta už ES pinigus, t.y. realiai subsidijuojama. Vandens tiekimo savikainą turi keli kriterijai didžiausią įtaką - vidutinis atstumas tarp vartotojų, parduodamas vandens kiekis per vartotoją ir aukščio amplitudė. Vilniuje palyginus didelis gyventojų tankis, t.y. mažas vidutinis atstumas tarp vartotojų. Kretingoje berods didžiausias - ten kaina kosminė. Šiuo metu vandens kainoje nėra jokio "vandens išteklių resurso" kainos. O reikėtų. Kodėl? Kad vandenį žmonės pradėtų taupyti, nes švarus vanduo, kurį galime gerti iš krano, +- baigtinis resuras ir Lietuvoje. Atsinaujina daug lėčiau, nei vartojame. Pvz. įsirenginėjau namą ir svarsčiau, dėti vandens talpą, kad surinkti vandenį tiek iš nuotekų valymo įrenginio, tiek lietaus, namo viduje dėti atskirą liniją techniniam vandeniui (tualetams) kilo mintis, bet net nesvarsčiau rimčiau, bet įsirengti talpą laistymui, automobiliui plauti pasiskaičiavau. Atsipirkimas tik talpos - >100 metų. Siurbliukas, elektra, talpos įrengimas čia dar neįtraukta.

Immortallt klysti eilinį kartą, dėl to kokį vandenį galima naudoti gerti ir Lietuvoj naudoja. Klaipėda naudoja ne tai kad paviršinį gruntinį vandenį, net ne upės, bet Vilhelmo kanalo vandenį. Netoli to kanalo susmaigstyti grežiniai ir siurbliuoja išsifiltravusi per gruntą kanalo vandenį tada viduj po stogu dar filtruoja. Tada dezinfekuoja anksčiau naudojo chloro dujas tam, tai tos smirdančios šlykštynės kuri bėgo iš čiaupo negalėjai ne tai, kad gerti bet net užuosti buvo bjauru. Uź es pinigus padarė naujus dezinfekavimo prietaisus ir naudoja dabar jau dezinfekavimui natrio hipochloritą, kuris visai nebesmirda. Bet vanduo vis dar tas pats iš kanalo. Tau žinoma norėtusi apmokestinti tą suknistą kanalo vandenį kaip baigtinį resursą, kuris nepasibaigs net per artimiausią milijoną metų. Karvių bezdėjimą irgi svarstė apmokestinti kurios pribezda daug CO2 ir netgi dar geresnių šiltnamio dujų metano. Įdomu gal pritartum ir iškvepiamo CO2 apmokestimimui, kaip nekaip tai irgi šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Kiek čia kubinių metrų išleidžiat, kad tokias sumas mokat? O šiaip naturalu, kad didmiesčiuose pigesnis vanduo, nes mažesni aptarnavimo kaštai, kai didesnis vartotojų kiekis lyginant su mažais miesteliais. Kažkokėl niekas šioje temoje nepaminėjo, kad didžioji dalis kuri sumokama už vandenį yra apmokamą už nuotekų išvalymą.

Naudoju 10 -12m3. Kubo kaina nepamenu kiek tiksliai arti keturių eurų už m3. Pasvajoju kartais, kaip gerai būtų kad kainos būtų kaip Vilniui...

Džiaukis, kad išvis gauni centralizuota vandentiekį. Įsivaizduok kiek sumoka už vandenį žmonės, kurie neturi centralizuoto vandentiekio. Turi pats įsirengti gręžinį, nuotekų valymo įrenginius. Vienas pažįstamas įsirengė naujos statybos namą, kur nėra centralizuoto vandentiekio, tai už šitą malonumą sumokėjo kelis tūkstančius eurų.

Nesakiau, kad tikrai visose. Kad Klaipėdoje kanalo vandenį naudoja - nežinojau, galvojau šiaip iš negiliai. Visada gyvenau kitoje miesto pusėje, nelabai ir rūpėjo koks ten vanduo. Dar tikrai žinau, kad Neringoje naudojamas vanduo paviršinių vandenų, bet dominuoja gręžinių vanduo. Iš kanalo apmokestinti vandens papildomai nereikia, bet susimokėti nusidėvėjimą už įrangą prafinansuotą iš ES pinigų reikėtų, nes įrangai nusidėvėjus, nebus pinigų iš ko pastatyti naują įrenginį. Ką tada? gytis13, jau yra savivaldybių, kur vanduo kainuoja per 5€/m3 (su nuotekomis). Vanduo pigesnis, bet daug kitų išlaidų, pvz. tas pats skylpas/NT brangesnis. Vandentiekiui keliami daug didesni reikalavimai, tai iš esmės iki dvigubai brangina prisijungimą. qrad - kelis tūkstančius, nejuokink. Man teko išleisti 12 000€ (gerai, kad su kaimynais), kad centralizuotą pajungtų, nes užsimanė 20cm skersmens atšakos su 2 metriniais šuliniais kad nutiesčiau 50 metrų. Ir tada dar nuotekų valymo įrenginį kiekvienam namui pasistatyti su darbais po 2000€. Dabar jau būtų su darbais ir po 2500€.

pusėj vietų paviršinis. Imi iš upės ir žemiau miesto pili į didesnę upę ar ežerą. Mano atveju kažkoks miksas. imam iš upės, pilam į jūrą. Tarp vandenvietės ir valymo įrenginių 2-3km, tai mažai tos gamtos aplenkiam... Bet kaip tarpinę stotelę pompuojam į kažkokią smėlėtą vietą viską, padarom požeminį ežerą ir tą požeminį "gruntinį" vandenį jau geriam. Kažkiek išsivalo brudas, tuo pačiu gaunam šaltą vandenį, tai nereikia chloro pompuoti. https://www.klimatanpassning.se/en/case ... a-1.117373