Kelių barstymo druskos poveikis požeminiam vandeniui (3)
Lietuvos geologijos tarnyba parengė „Kelių barstymo druskos poveikio požeminiam vandeniui apžvalgą”, joje įvertinta kelių barstymo druskos įtaka gruntinio vandens kokybei. Vertinimui buvo panaudoti ūkio subjektų monitoringo duomenys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors šioje apžvalgoje apibendrintas tik nedidelis monitoringo duomenų kiekis (degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių), jų analizė rodo, kad kelių barstymas NaCl druska ar jos mišiniu su smėliu daro neigiamą poveikį požeminio vandens ištekliams.
Požeminis vanduo maitina upes ir jeigu arti yra geriamojo vandens šaltinis, maitina ir jį. Aplinkoje didėja teršiančių medžiagų, kurios prastina paviršinio vandens būklę ir gali kelti pavojų geriamojo vandens šaltiniams.
Iš tokių nedidelių objektų, kurių šalyje yra keletas tūkstančių į požeminius vandenis patenka keletas tūkstančių tonų teršiančių medžiagų (Cl+Na), kurios vien tik požeminiais takais patenka į upes. Tačiau požeminis nuotėkis sudaro tik 10-20% nuo viso nuotėkio. Todėl galime manyti, kad paviršinės nuoplovos ar lietaus kanalizacijos tinklais į upes patenka dešimtys tūkstančių tonų teršiančių medžiagų per metus.
Norint tiksliau nustatyti medžiagų kiekius patenkančius į aplinką dėl kelių barstymui naudojamos druskos reikalingi specialūs tyrimai apimantys natūrinius stebėjimus ir teršiančių medžiagų balanso skaičiavimus. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, matyt reikia ieškoti alternatyvių medžiagų sniegui ir ledui pašalinti nuo paviršių, nors jos gali būti ir gerokai brangesnės, tačiau dėl degradacijos greičių ar sorbcinės gebos savybių keliančių mažesnį pavojų aplinkai.
Ataskaitą „Kelių barstymo druskos poveikio požeminiam vandeniui apžvalga”, galite rasti čia.
