Pikantišką eksperimentą atlikę mokslininkai nustatė, kam vabalai panaudoja savo analinę angą: funkcija – labai neįprasta ()
Užuot gėrę vandenį per burną, vabalai yra pasirinkę kitą mechanizmą ir šiuo tikslu naudojasi analine anga. Prireikus numalšinti troškulį, vabalams pakanka gurkštelėti vandens, bet ne per burną, o per šalinimo angą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad apsisaugotų nuo dehidratacijos, vabalai kliaujasi ganėtinai neįprastu troškulio malšinimo metodu ir net visą savo gyvenimą sugeba nugyventi neatsigėrę vandens per burną, teigiama kovo 21 d. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pasirodžiusioje atitinkamam tyrimui skirtoje publikacijoje.
Apie štai tokį gėrimo per kitą galą mechanizmą mokslininkai žinojo ir anksčiau, tačiau lig šiol nebuvo iki galo aišku, kokie procesai jį įgalina. Visiškai neseniai Danijos ir Škotijos mokslininkai atliko tyrimą, padėjusį nustatyti, kad vabzdžiai tiesiąja žarna sugeba įtraukti ore esančią drėgmę, kuri tuojau pat virsta skysčiu ir yra absorbuojama organizmo, rašoma portale „Live Science“.
Šis nuostabą keliantis triukas pasitvirtina kaip didžiulis pranašumas, kai tenka išgyventi ypač nepalankiomis sąlygomis.
„Per visą savo gyvenimą vabalas gali nebūti pavartojęs vandens skysčio pavidalu, – teigia vienas iš tyrimo iniciatorių Kennethas Velandas Halbergas, dirbantis Kopenhagos universitete. – Šitai pavyksta dėl tam tikrų tiesiosios žarnos modifikacijų ir greta esančių inkstų, suformuojančių kelių organų sistemą, ypač gerai pritaikytą vandeniui pasisavinti iš vartojamo maisto ir aplinkos oro.“
Atliekant tyrimą buvo paimti aruodinių straubliukų (Sitophilus granarius) ir mažųjų buožiaūsių milčių (Tribolium castaneum) išmatų mėginiai. Apžiūrint ekskrementus pro mikroskopą buvo nesunku pastebėti, kad jie yra visiškai sausi, net be menkiausio vandens pėdsako.
Šį ypatumą, anot mokslininkų, nulemia genas NHA1, vabalų tiesiojoje žarnoje išreikštas net 60 kartų gausiau nei atitinkamoje visų likusių gyvūnų vietoje. Dėl štai tokios anomalijos susiformuoja unikali ląstelių grupė („leptophragmata“), kuriai, mokslininkų įsitikinu, tenka lemiamas vaidmuo vabalui absorbuojant vandenį per analinę angą.
„Ypač mažas „leptophragmata“ ląsteles galima palyginti su miniatiūriniais langais, įsiterpusiais tarp vabalo inkstų ir kraujo apytakos sistemos, – nurodo K. Halbergas. – Inkstai, žinia, juosia tiesiosios žarnos galą, o šios ląstelės į juos pumpuoja druskas. Štai taip drėgname ore esantis vanduo patenka į tiesiąją žarną, o iš čia – į visą vabalo organizmą. Atrastas genas yra svarbiausias šio proceso komponentas, ir ši aplinkybė mums yra tikra naujiena.“
Šaltiniai:
https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.2217084120