Artėja mega žemės drebėjimas: jį sukels 965 kilometrų įtrūkimas Ramiajame vandenyne ()
Mokslininkai perspėja, kad plyšys lūžio linijoje prie JAV krantų gali išprovokuoti katastrofišką 9 balų žemės drebėjimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
965 kilometrų įtrūkimas Ramiajame vandenyne driekiasi nuo Šiaurės Kalifornijos iki Kanados, o plyšys jame pirmą kartą buvo aptiktas 2015 metais, rašo „Daily Mail“.
Nauja Vašingtono universiteto mokslininkų analizė rodo, kad ši geologinė ypatybė Ramiajame vandenyne gali sukelti 9 balų žemės drebėjimą, kuris sunaikins JAV šiaurės vakarų miestus.
Mokslininkai mano, kad skystis, kuris dabar teka iš plyšio, iš tikrųjų yra tam tikras tepalas, leidžiantis plokštėms sklandžiai judėti, tačiau jo praradimas gali sukelti „mega žemės drebėjimą“.
Mokslininkų komanda šį plyšį pavadino „Pitijos oaze“ – senovės graikų žynės vardu, kuri „pranašavo“ pasitelkdama protą keičiančias dujas, kylančias iš karštosios versmės.
Pasak tyrimo bendraautorio, Vašingtono universiteto okeanografijos profesoriaus, tyrinėjančio jūros dugno geologiją, Evano Solomono, mažo druskingumo, aukštos temperatūros ir mineralų turtingo vandens šaltinio, tekančio iš vandenyno dugno maždaug 1000 metrų gylyje prie Oregono krantų, radimas atrodė kaip „haliucinacija“. Todėl mokslininkai pasirinko būtent tokį pavadinimą.
2015 m. tyrimo metu šį plyšį aptiko robotas, kai sonaro vaizdai užfiksavo burbuliukus, kylančius iš vandenyno dugno. Duomenys parodė, kad skystis iš šaltinio teka nuo plokštės ribinės linijos ir atrodė šiltesnis nei aplinkinė sritis.
Tada mokslininkai išsamiau ištyrė radinį ir išsiaiškino, kad tai, ką jie pamatė, buvo ne tik metano burbuliukai, bet ir vanduo, iš vandenyno dugno besiveržiantis tarsi iš gaisrinės žarnos.
Tolesni tyrimai parodė, kad šis skystis buvo 16 laipsnių pagal Farenheitą šiltesnis už aplinkinį vandenį ir atkeliavo iš Kaskadijos subdukcijos zonos, kur temperatūra svyruoja nuo 300 iki 500 laipsnių pagal Farenheitą.
Tyrimo autoriai pažymi, kad šis vandens praradimas atlieka itin svarbų vaidmenį, nes sumažina skysčio slėgį tarp nuosėdų dalelių, o tai savo ruožtu padidina trintį tarp žemyninių ir vandenynų plokščių.
Atkreipkite dėmesį, kad Kaskadijos subdukcijos zona yra dviejų tektoninių plokščių susidūrimo sritis. Yra žinoma, kad tokios subdukcijos zonos, kai viena plokštė slysta ant kitos, gali sukelti mirtingiausius ir didžiausio masto žemės drebėjimus pasaulyje. Vienas žymus pavyzdys yra 2011 m. Tohoku žemės drebėjimas Japonijoje, nusinešęs apie 20 000 žmonių gyvybių.
Mokslininkai pažymi, kad tarp kitų subdukcijos zonų Kaskadija laikoma itin tylia, tačiau jos negalima pavadinti visiškai neaktyvia.
Pasak tyrimo bendraautorės, Vašingtono universiteto okeanografijos profesorės Deboros Kelley, „Pitijos oazė“ suteikia retą žvilgsnį į procesus, vykstančius giliai vandenyno dugne.
Mokslininkai perspėja, kad dėl šio skysčio praradimo Ramiajame vandenyne gali įvykti vienas galingiausių žemės drebėjimų pasaulyje.
