Žemė įkais iki 70 ⁰C. Planetai galas – prasidės naujas masinis išnykimas (1)
Tyrėjai mano, kad jo mastas bus panašus į įvykius, kurie sunaikino dinozaurus prieš 66 milijonus metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas naujas tyrimas, teigia, kad dėl ekstremalių karščių ateityje gali masiškai išnykti žmonės ir beveik visi kiti žinduoliai. Komanda mano, kad tai įvyks daug anksčiau, nei manė mokslininkai, rašo „The Jerusalem Post“.
Dėl savo prisitaikymo ir atsparumo atšilimui ir atšalimui žinduoliai sugebėjo dominuoti Žemėje pastaruosius 55 mln. metų, tačiau dabar mokslininkai mano, kad tai ateis galas ir daug greičiau, nei manyta anksčiau.
Bristolio universiteto vadovaujama komanda atliko tyrimus, kurių rezultatai rodo, kad po 250 milijonų metų mūsų planeta patirs naują masinį išnykimą, kuris savo mastu bus panašus į tai, kas prieš 66 milijonus metų nužudė dinozaurus.
Tyrimo metu mokslininkai naudojo pažangius superkompiuterinius klimato modelius. Dėl to jie galėjo iliustruoti ekstremalių klimato reiškinių, kurie įvyks Žemėje, eskalavimą, kai galiausiai mūsų planetos žemynai susijungs ir suformuos naują Pangea Ultima superkontinentą. Mokslininkai mano, kad tai smarkiai paveiks planetos klimatą – iš tiesų Žemė tiesiog taps netinkama daugumos žinduolių gyvenimui.
Tyrimo autoriai pažymi, kad ilgainiui Pangea Ultima susidarymas lems tai, kad mūsų planeta pavirs „nesustabdomu šiltnamiu“, kai tik sugerta saulės spinduliuotė viršys šiluminės spinduliuotės emisiją po kelių milijardų metų. Daroma prielaida, kad superkontinentas daugiausia užims karščiausius ir drėgniausius atogrąžų regionus, dėl to visa gyvybė bus veikiama neįtikėtinos 40–70 °C temperatūros.
Be to, susidarius superkontinentui, padidės ugnikalnių išsiveržimų dažnis, dėl to į atmosferą išsiskirs nemažas kiekis anglies dvideginio, o tai tik padidins planetos atšilimą.
Tyrimo autoriai taip pat mano, kad vidutinė temperatūra planetoje didės Saulei vis šviesėjant, spinduliuodama daugiau energijos ir taip didindama Žemės temperatūrą. Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus daktaro Alexanderio Farnswortho, maždaug kas 100 milijonų metų Saulė tampa 1 % šviesesnė ir išskiria apie 1 % daugiau energijos. Po 250 milijonų metų žvaigždė taps 2,5 % šviesesnė ir išskirs 2,5 % daugiau spinduliuotės nei šiandien.
Mokslininkai teigia, kad susiformavus naujam superkontinentui Žemėje iš tikrųjų bus trigubas poveikis: žemyno klimato efektas, karštesnė saulė ir daugiau CO2 atmosferoje. Dėl viso to kai kuriose mūsų planetos vietose padidės karštis ir jos taps netinkamos gyvybei.
Pasak tyrimo autorių, vienas iš būdų užkirsti kelią masiniam žinduolių išnykimui Žemėje gali būti dirbtinių technologijų, saugančių žmones nuo ekstremalių temperatūrų, kūrimas. Tačiau, anot jo, norint išspręsti šią problemą, prireiks inovacijų siekiant išlaikyti maisto šaltinius, nes gyvulininkystei ir žemės ūkio kultūroms tokiomis sąlygomis išgyventi bus sunku. Vandens saugumo užtikrinimas bus dar viena sudėtinga užduotis.
