Vandenyno siaubūnai. Bangos žudikės. DI išaiškino kada jos kyla (Video) ()
Naujame tyrime mokslininkai naudojo dirbtinį intelektą, kad surastų milžiniškų bangų prognozavimo formulę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kelių dešimčių metrų aukščio milžiniškos bangos ilgą laiką buvo laikomos mitu, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad bangos žudikės (rogue wave) tikrai egzistuoja ir gali sulaužyti laivą į gabalus ar net sugadinti naftos platformas. Naujame tyrime mokslininkai naudojo dirbtinį intelektą ir pastaruosius 700 metų stebėjimus, kad nuspėtų, kur jos gali atsirasti, rašo „PHYS.org“.
Ištisus šimtmečius bangų žudikių istorijos buvo jūreivių pasakos, vėliau laikomos mitu, kol 1995 metais Norvegijos naftos platformą „Draupner“ užgriuvo 26 metrų aukščio banga. Tada skaitmeniniais instrumentais pavyko sugauti ir išmatuoti Šiaurės jūros pabaisą – iš tikrųjų ši istorija pažymėjo pirmą kartą, kai buvo išmatuotas neįprastas vandenyno reiškinys. Taigi, mokslininkai turi mokslinių įrodymų, kad milžiniškos bangos žudikės tikrai egzistuoja.
Dėl to per pastaruosius 30 metų mokslininkai daug darbų skyrė šių ekstremalių bangų tyrimams. Naujame darbe Kopenhagos universiteto Bohro instituto (Danija) mokslininkai naudojo dirbtinio intelekto metodus, kad sukurtų matematinį modelį, galintį atskleisti paslaptį, kaip ir kada atsiranda šios bangos žudikės.
Pirmojo mokslinio tyrimo autoriaus Diono Hefnerio teigimu, tokios milžiniškos bangos atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių mokslininkai dar nesujungė į vieną rizikos vertinimą. Savo darbe mokslininkai naudojo pastarųjų 700 metų stebėjimo duomenis ir sudarė priežastinius kintamuosius, kurie sukuria bangas žudikes. Toliau mokslininkai naudojo dirbtinį intelektą, kad sujungtų visus šiuos duomenis viename modelyje, galinčiame apskaičiuoti tokių milžiniškų bangų susidarymo tikimybę.
Modelis apjungė turimus duomenis apie vandenyno judėjimą ir jūros būklę, taip pat vandens gylį ir batimetrinę informaciją. Tuo pačiu metu duomenys apie vandenynų turbulenciją buvo renkami iš 158 plūdurų įvairiose JAV pakrantės vietose, taip pat kitose vietose.
Šie jutikliai fiksuoja informaciją 24 valandas per parą ir turi informaciją apie daugiau nei milijardą bangų, taip pat jų aukštį. Iš viso duomenys apima išsamią informaciją apie jūros būklę per pastaruosius 700 metų.
Pirma, mokslininkai išanalizavo daugelio tipų duomenis, kad surastų milžiniškų bangų priežastis. Tada jie sujungė šiuos duomenis naudodami mašininį mokymąsi ir pavertė visą masyvą algoritmu, kuris vėliau buvo pritaikytas duomenų rinkiniui.
Pasak antrojo tyrimo autoriaus Johanneso Hemmricho, jis ir jo kolegos atrado, kad ekstremalios bangos iš tikrųjų kyla visą laiką. Mokslininkai nustatė, kad jų rinkinys užfiksavo 100 000 bangų, kurias galima identifikuoti kaip žudikes. Tiesą sakant, tai prilygsta vienai milžiniškai bangai, kiekvieną dieną vykstančiai vandenyne bet kurioje atsitiktinėje vandenyno vietoje. Tačiau ne visi bangų monstrai yra milžiniški.
Tyrimo metu mokslininkai naudojo algoritmą, kuriuo išanalizuota daugiau nei milijardas bangų, o paskui sukurtas metodas, kaip rasti milžiniškų bangų priežastis ir sumažino ją iki vienos lygties. Dėl to mokslininkai gavo žudikų bangos atsiradimo „receptą“.
Tyrimo metu mokslininkams taip pat pavyko paneigti įsisenėjusį mitą, kad bangas žudikes sukelia vienai bangai trumpam susiliejant su kita, „pavogus“ jos energiją ir priverčiant didesnę bangą judėti toliau. Tačiau naujame tyrime mokslininkai nustatė, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis bangų žudikių atsiradimą, yra „linijinė superpozicija“.
Šis reiškinys buvo žinomas nuo 1700-ųjų ir atsiranda, kai dvi bangų sistemos trumpą laiką susikerta ir sustiprina viena kitą. Pasak Hefnerio, jei dvi bangų sistemos susitinka jūroje taip, kad padidėtų aukštų keterų ir gilių duburių tikimybė, kyla itin didelių bangų rizika. Mokslininkai pastebi, kad šis reiškinys buvo žinomas beveik 300 metų, tačiau dabar mokslininkai sulaukė ir patvirtinimo.
Tyrimo autoriai įsitikinę, kad jų rezultatai bus naudingi ne tik mokslui, bet ir laivybos pramonei, kurioje bet kuriuo momentu pasaulio vandenynais kursuoja apie 50 000 krovininių laivų. Šis naujas algoritmas turėtų sudaryti galimybę numatyti, kada atsiras „idealios“ sąlygos bangai žudikei susiformuoti ir kur ji gali pasirodyti. Tokios žinios, pasak mokslininkų, padės apsaugoti laivus ir juose esančius žmones nuo neišvengiamos mirties.
