Katastrofinis vėjas, sausros ir potvyniai. Kokios stichijos praėjusiais metais talžė Lietuvą? (Infografikas) ()
Apžvalgoje esančioje laiko skalėje nurodyti labiausiai (iš blogosios pusės) pasižymėję reiškiniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad praėję 2023 metai buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 metų. Per paskutinis 5 metus trys iš jų buvo rekordiškai karšti (2020 m. 9,2 °C, 2019 8,8 °C ir 2023 8,7 °C).
Dėl klimato kaitos nulemto šiltėjimo karščio rekordai kartojasi kasmet, todėl pernai pagerinti 17 parų maksimalios oro temperatūros rekordai stebinti turėtų mažiau nei 4 parų minimalios temperatūros rekordų pagerinimas.
Nors praėjusiais metais metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametėms reikšmėms, tačiau pasižymėjo dideliu netolygumu: pirmoje metų pusėje buvo dažnesnės deficito, o antroje – kritulių pertekliaus sąlygos.
Todėl tais pačiais metais buvo fiksuojami ir visi sausrų tipai (miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė) ir potvyniai, daugiausiai Vakarinėje Lietuvos dalyje pridarę žalos.
2023 metais buvo fiksuota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu fiksuotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Taigi, tikriausiai 2023 metus apibūdinti labiausiai tinkantis žodis būtų – ekstremalūs metai. Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2023 metų orų ir reiškinių informacija.
Parengė: LHMT Klimato ir tyrimų skyrius