„Ugninė gyvatė“. 7400 m³ per sekundę arba 3 olimpiniai baseinai. Islandijos monstras (Video) ()
Tyrėjai išsiaiškino, kad saloje išsiveržusio ugnikalnio magmos greitis buvo didžiausias kada nors užregistruotas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Islandijos žvejų miestelis Grindavikas buvo evakuotas pernai lapkritį dėl padidėjusio žemės drebėjimų intensyvumo. Mokslininkai taip pat perspėjo, kad po žeme formuojasi didžiulė magmos kamera, todėl buvo prognozuojama, kad išsiveržimas gali įvykti bet kurią akimirką, rašo „IFL Science“.
Nuo to laiko Islandijos ugnikalnis kelis kartus pabudo, sukurdamas naujų įtrūkimų žemėje ir išliedamas raudonai įkaitusią magmą. Mokslininkai jau nustatė, kad magmos kameros ilgis Islandijos įdubose siekė 15 kilometrų: šis tunelis suskaldė žemę po žvejų miesteliu, taip pat sukėlė pavojų vietiniam geoterminiam SPA, žinomam visame pasaulyje.
Nauji mokslininkų pastebėjimai rodo, kad Žemės viduje esanti magmos kamera visai nėra stabili: ji ilgėja ir kyla aukštyn, be to, mokslininkai atrado, kad magma šiame tunelyje juda neįtikėtinai dideliu greičiu.
Tyrėjai apskaičiavo, kad magmos srauto greitis po Islandija buvo neįtikėtini 7400 kubinių metrų per sekundę. Aiškumo dėlei jį galima palyginti su trijų olimpinių baseinų užpildymu vos per vieną sekundę. Mokslininkai pažymi, kad tai yra neįtikėtinas srauto greitis, kurį jie taip pat laiko „ultra greičiu“.
Pažymėtina, kad nuo 2021 metų Reikjaneso pusiasalyje, kur yra žvejų miestelis Grindavikas, įvyko trys ugnikalnių išsiveržimai, tačiau per ankstesnius vulkaninius pabudimus debitas buvo apie 30 kartų mažesnis nei šį kartą.
Dar praėjusių metų gruodį, kai ugnikalnis pirmą kartą išsiveržė, mokslininkai susirūpino, kad naujoji ugnikalnių sistema yra didesnė nei ankstesnės kartu paėmus. Deja, jie buvo teisūs. 2024 metų sausio 14 dieną įvyko antrasis ugnikalnio išsiveržimas, dėl kurio miestą pasiekė lava. Kitas išsiveržimas į vyko vasario 8 dieną ir atitiko pirmąjį išsiveržimą – tai yra, jis įvyko toliau nuo Grindaviko.
Stebėjimai rodo, kad lavos fontanai siekė 50-80 metrų aukštį, o plyšio ilgis siekė apie 3 kilometrus. Islandijos meteorologijos biuro (IMO) duomenys taip pat rodo, kad Grindavike susiformavo tefra – putota medžiaga, susidariusi greitai aušinant lavai.
