Smėlio kirminas iš „Kopos“ slepiasi Žemės gelmėse... Ėda viską, kas pakeliui (Foto, Video) ()
Tyrėjai tikina, kad po mūsų planetos paviršiumi slepiasi savotiškas Šai-Huludas, kuris dar keistesnis nei smėlio kirminas iš garsiojo filmo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amfisbenos (angliškai dar vadinamos worm lizard) yra keistos, panašios į kirminus būtybės, turinčios slankstelius, žvynus, didelį centrinį dantį ir kartais mažas „kojeles“. Šie ropliai slepiasi po Žemės paviršiumi, kasa tunelius ir medžioja beveik viską, kas jų kelyje. Tiesą sakant, jie mažai kuo skiriasi nuo Šai-Huludo* iš knygų ir filmų „Kopa“, ir yra miniatiūrinė jo versija, bet dar įnoringesnė, rašo „SciTechDaily“.
*taip Arakio planetos smėlio kirminus knygoje vadino vietiniai gyventojai fremenai.
Šie nuostabūs ropliai aptinkami kone visame pasaulyje, tačiau mokslininkai mažai žino, kaip jie elgiasi gamtoje, nes natūralioje aplinkoje – po smėlio ir dirvožemio sluoksniu – juos sunku stebėti. Laimei, kai kurie tyrimai atskleidė šį tą apie šiuos gyvūnus ir jų nuostabią anatomiją.
Teksaso universiteto (JAV) tyrėjų komanda baigė išsamią lyginamąją 15 amfisbenų iš Pietų Afrikos analizę. Mokslininkams pavyko išsamiai aprašyti Zygaspis quadrifrons rūšies kaukolių anatomines savybes. Pasak mokslininkų, tai yra iki šiol išsamiausi Pietų Afrikos amfisbenų tyrimai.
Zygaspis quadrifrons (Kerstin Engelking, CC BY-SA 4.0)
Kompiuterinės tomografijos pagalba mokslininkams pavyko vizualizuoti atskirus kaulus kaip didelius modelius, atspausdintus 3D spausdintuvu. Tokiu būdu jie galėjo ištirti beveik visus amfisbenos kaukolės kaulus.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus Christopherio J. Bello, šio roplio kaukolė yra tokia mažytė, kad ant mažojo piršto nago telpa trys egzemplioriai. Tačiau naujausios technologijos leidžia neįtikėtinai išsamiai ištirti jų kaukolės struktūras.
Šis tyrimas prasidėjo prieš 15 metų, kai tyrimo bendraautorius, Samo Hiustono universiteto paleobiologijos profesorius Patrickas J. Lewisas, vadovavo tyrimų komandai, kuri tyrė šiuos gyvūnus Botsvanoje. Būtent tada mokslininkai atrado pirmuosius egzempliorius.
Kai kuriuose ryškiausiuose vaizduose, gautuose kompiuterinės tomografijos pagalba, matosi kaukolės viduje esančios gijos. Vaizduose taip pat smulkiai atvaizduotas keistas vienas centrinis dantis, kuris susilieja su dviem apatiniais dantimis. Anot Bello, ši rūšis turi ir galingus žandikaulio raumenis, kurie padidina įkandimo jėgą: iš tiesų jos sugeba ne tik įkąsti, bet ir atplėšti nuo grobio mėsos gabaliukus.
Be to, mokslininkams pavyko patvirtinti Zygaspis Quadrifrons lytinį dimorfizmą: šios rūšies patelės yra didesnės nei patinai.
Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad jie vis dar turi per mažai informacijos apie šią rūšį, tačiau šios keistos rūšies anatomijos tyrimas gali atskleisti paslaptingą jų gyvenimą.
