Netrukus galėsime prognozuoti gamtos reiškinį, kuris Lietuvai ir Latvijai kainavo jau ne vieną milijoną.

2010 m. Lietuvos upėse susidarius ledų sangrūdoms ir pakilus potvynio vandeniui, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Pernai Latvijoje, Dauguvos upėje, ties Jekabpilio miestu, susidariusi net 30-ies kilometrų ilgio ledų sangrūda latvių ekonomikai kainavo apie pustrečio milijono eurų. 

Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai kibo į bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Šių metų kovo 9 d. startavusio projekto tikslas – pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant išsamius potvynių žemėlapius ir tobulinant ledų sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą. 

Ledų sangrūdos – neprognozuojamas reiškinys 

Projekto atstovė Lietuvos energetikos institute, Hidrologijos laboratorijos vadovė, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė, motyvuodama tokio tyrimo tikslingumą, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje potvyniai dažniausiai kyla dėl tirpstančio sniego ir ledo sankaupų (apie 70–75 % atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 %) bei vandens lygio Baltijos jūroje pakilimo, netvarkingo užtvankų eksploatavimo ir avarijų (apie 15 %). 

„Su dabartinėmis technologijomis sniego tirpsmo potvynio pradžią ir dydį jau galima gana tiksliai prognozuoti prieš savaitę ar dvi. O ledų sangrūdų sukeliami potvyniai visiškai neprognozuojami: tokiais atvejais vandens lygio kilimo greitį lemia net ne dienos, o valandos“, – pabrėžia J. Kriaučiūnienė. 

Nors tiek Latvija, tiek Lietuva į savo prisitaikymo prie klimato kaitos planus jau yra įtraukusios sniego tirpsmo ir liūčių potvynių rizikos mažinimą bei valdymą, ledų sangrūdų dinamika vis dar yra neištirta. O ledo sangrūdos, kaip papildomas potvynių rizikos šaltinis, kelia grėsmingą pavojų dėl potencialiai didžiulio užtvindymo bei žalos – tiek abiejų šalių pasienio regionų bendruomenėms konkrečiai, tiek valstybių ekonomikai bendrąja prasme. 

Dr. J. Kriaučiūnienė priduria, kad „šiuo metu egzistuojantys potvynių rizikos žemėlapiai detaliai neįvertina ledo sangrūdų sukeliamų rizikų, nes tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje dar netaikomi skaitmeniniai modeliai, kurie galėtų įvertinti tokių potvynių formavimąsi, prognozavimą bei riziką“.

O rizika – didžiulė. Prisimindamas 2010-ųjų potvynį, dr. Vytautas Akstinas, Hidrologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas ir šio projekto hidromorfologijos ekspertas, vardija išties nejaukią statistiką: „Tuometis ledų sangrūdų sukeltas potvynis paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Žalos patyrė Šilutės, Pagėgių, Kauno, Panevėžio, Jonavos ir Joniškio savivaldybės. Vien Nemuno deltoje buvo užlieta 35 tūkst. hektarų teritorija. Nukentėjo gyventojai ir jų turtas, įmonės, žemės ūkio bendrovės, buvo išplauti keliai ir t. t.“ 

Specialistas pripažįsta, kad keičiantis klimatui potvyniai gali keistis dviem kryptimis. „Viena iš dviejų pagrindinių vyraujančių nuomonių sako, kad ledo sangrūdų potvynių rizika mažės vien dėl didėjančios oro temperatūros, skatinančios menkesnį ledo dangos susiformavimą ir intensyvesnį ledo tirpimą. Priešinga hipotezė akcentuoja potvynių ekstremalėjimo ir netikėtumo pavojų – kad atpratusi nuo potvynių visuomenė gali šiek tiek per daug atsipalaiduoti ir nekreipti dėmesio į realias grėsmes. Toks atsipalaidavimas ir nepasiruošimas ekstremaliai situacijai gali sukelti netgi didesnį pavojų nei dažnesni ledo sangrūdų potvyniai“, – ateities šydą praskleidžia V. Akstinas.

Dėl žmonių atsipalaidavimo kolegai pritaria ir dr. J. Kriaučiūnienė: „Žmonių aplaidumą ar nerūpestingumą galime stebėti ir dabar. Pavyzdžiui, rinkdamiesi gyvenamąją vietą, žmonės labai stengiasi įsikurti kuo arčiau upės. Pabandžius atkreipti jų dėmesį į potvynio pavojų, labai dažnai jie numoja ranka – atseit, jau dvidešimt metų čia žmonės gyvena ir jokių potvynių nebuvo. Tada pasistato ten namą, potvynis užlieja jį ir jo teritoriją, o tuomet jau žmogus skundžiasi, kad draudimas jam nieko nekompensuoja“, – šypteli hidrologė.

Projekto ICEREG eiga ir praktinė nauda 

Be kitų privalumų, projektas ICEREG bus naudingas ir žmonėms, atsakingiau žiūrintiems į savo gyvenamosios vietos pasirinkimą. Planuojama sudaryti ir Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos internetiniame tinklalapyje publikuoti specialų žemėlapį, kuriame bus pažymėtos vietos su didesne ledo sangrūdų potvynių rizika. Tiesa, žemėlapis iš pradžių neapims visos Lietuvos. 

„Šiuo konkrečiu projektu mes analizuosime šiaurinių Lietuvos upių (Ventos, Mūšos, Lėvens) ir pietinių Latvijos upių baseinus. Tačiau projekto metu sukursime metodiką, kuri, esant poreikiui, leis ištirti ir visų kitų Lietuvos upių baseinus“, – pasakoja dr. J. Kriaučiūnienė.

2026-aisiais planuojamo užbaigti projekto metu bus sumodeliuotos ir kartografuotos Latvijos ir Lietuvos ledo sangrūdų pažeidžiamiausios teritorijos. „Pirmiausia atliksime istorinių duomenų analizę Šiaurės Lietuvos upėse ir nustatysime dviejų upių ruožus, keliančius didžiausią pavojų gyventojams“, – projekto eigą trumpai pristato V. Akstinas. „Tuomet atrinktuose upių ruožuose atliksime modeliavimo darbus, įvertindami skirtingų tikimybių ledo sangrūdų susiformavimą ir kaip jos gali paveikti aplinkines teritorijas bei gyventojus. Kitaip tariant, bendrinė analizė, kuri leis nustatyti problemines vietas ir įvertinti, kiek jos pavojingos visuomenei“, – apibendrina hidromorfologijos ekspertas.

J. Kriaučiūnienė atskirai geru žodžiu pamini kolegas iš Suomijos aplinkos instituto (SYKE): „ICEREG projekte taikysime Suomijoje SYKE mokslininkų sukurtą skaitmeninį ledo sangrūdų formavimosi modelį, integruotą kartu su HEC-RAS hidrodinaminiu modeliu. Ledo sangrūdų modelis, žinoma, pritaikytas Suomijos upėms, tad mes turėsime šį modelį adaptuoti Lietuvos sąlygomis, užpildydami jį savo duomenimis ir sukalibruodami taip, kad jis duotų tinkamus rezultatus mūsų upėms. Suomių kolegos ne tik sutiko pasidalyti savo modeliu, bet ir apmokys, supažindindami su visomis jo galimybėmis“, – džiaugiasi J. Kriaučiūnienė. 

Anot jos, suvedus hidrometeorologinius duomenis ir įsitikinus, kad skaičiavimai atitinka istorinius, faktinius potvynių rezultatus, bus galima imtis ateities prognozių: tyrinėti įvairius klimato kaitos scenarijus, keisti temperatūros, kritulių rodiklius ir matyti potencialų ledų sangrūdų formavimąsi nors ir šimtą metų į ateitį.

ICEREG projekto metu sukurtas modelis bus taikomas, siekiant pagerinti šiuo metu egzistuojančią ankstyvojo perspėjimo sistemą, įtraukiant ir informaciją apie ledo sangrūdų sukeliamus potvynius. Sėkmingas projekto įgyvendinimas turėtų ne tik padidinti regionų, susiduriančių su šiomis problemomis, saugumą, bet ir sumažinti potencialią ekonominę žalą. 

ICEREG projekte, vadovaujamame Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, dalyvauja Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. 

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Visas projekto biudžetas – 654 082,50 Eur. Bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 523 266,00 Eur.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už jo turinį visiškai atsako Lietuvos energetikos institutas ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Komentarai ()