Garsiausias evoliucijos vaizdas – melas. Kodėl „Pažangos žygis“ yra toli nuo realybės (Foto) ()
Kalbant apie senovės žmonių evoliuciją, nėra garsesnio vaizdo nei „Pažangos žygis“, vaizduojantis mūsų kelionę nuo primatų iki Homo Sapiens. Tačiau mokslininkai tiesiogine to žodžio prasme jo nekenčia ir laiko neteisisngu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Pažangos žygio“ (March of Progress), dar vadinamo „Homo Sapiens keliu“ (The Road to Homo Sapiens), įvaizdis, kuris dažnai laikomas ryškia žmogaus evoliucijos iliustracija, yra prieštaringas tiek tarp mokslininkų, tiek tarp kreacionistų*.
*Kreacionizmas – tikėjimas, kad visa gyvybė ir jos formos, pasaulis, Visata ir Žemė buvo sukurti antgamtinės būtybės (Dievo) arba jai dalyvaujant.
Šis ikoninis piešinys, vaizduojantis daugybę primatų, palaipsniui virstančių šiuolaikiniais žmonėmis, tvirtai įžengė į popkultūrą, pasirodo vadovėliuose, straipsniuose, animaciniuose filmuose, meno kūriniuose ir memuose. Tačiau įvaizdis apie evoliuciją kaip linijinį ir progresyvų procesą yra iš esmės klaidingas, rašo „IFLScience“.
Šiuolaikiniai mokslininkai kritikuoja šį įvaizdį dėl klaidingos idėjos, kad evoliucija eina linijiniu, progresuojančiu keliu. Tiesą sakant, evoliucija natūralios atrankos būdu yra sudėtingas, nelinijinis procesas, apimantis nuolatinį prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų.
„Pažangos žygio“ ištakos siekia 1863 m. iliustraciją Thomas Henry Huxley knygoje „Žmogaus vietos gamtoje įrodymai“ (Evidence as to Man’s Place in Nature).
Vaizdinys, kuriame pavaizduota daugybė primatų skeletų: nuo gibono, orangutano, šimpanzės, gorilos iki žmogaus, sukrėtė Viktorijos laikų skaitytojus, siūlydamas evoliucinį ryšį tarp žmonių ir primatų. Netgi menininkas Benjaminas Waterhouse Hawkinsas, nupiešęs šiuos skeletus Huxley knygai, nebuvo piešinio gerbėjas.
Evoliucijos vaizdinys 1863 m. Thomas Henry Huxley knygoje „Žmogaus vietos gamtoje įrodymai“ (Benjamin Waterhouse Hawkins, pubilc domain)
Hawkinsas, kuris asmeniškai priešinosi evoliucijos teorijai, šiuo piešiniu galėjo subtiliai meniškai išsityčioti iš evoliucijos, kad atspindėtų savo antievoliucinę poziciją.
Vaizdas tapo plačiai žinomas po to, kai jis pasirodė 1965 m. knygų serijos „Life Nature Library“ tome „Ankstyvasis žmogus“ (Early Man), kurį iliustravo paleomenininkas Rudolfas Zallingeris. Nepaisant linijinio evoliucijos išdėstymo, ši iliustracija visuomenei tapo žmogaus evoliucijos vaizdiniu.
Skirtingai nei XIX a. vaizde, šioje iliustracijoje pavaizduoti ne skeletai, o meniškai rekonstruoti žmonių protėviai, palaipsniui tampantys šiuolaikiniu žmogumi.
Evoliucijos vaizdinys 1965 m. knygų serijos „Life Nature Library“ tome „Ankstyvasis žmogus“ (Rudolph Zallinger)
Tačiau tokį klaidinantį evoliucijos vaizdavimą lėmė to meto mokslininkai. Rudolfas Zallingeris bandė pateikti kitus piešinius, kuriuose evoliucija nebuvo progresyvi ir linijinė, tačiau mokslininkai jo pasiūlymus atmetė.
Nepaisant mokslinių netikslumų, „Pažangos žygis“ išlieka galingu vizualiu evoliucijos teorijos supaprastinimu. Pasakojimo paprastumas ir aiškumas užtikrino jo išlikimą visuomenės ir kultūrinėje sąmonėje ilgus dešimtmečius.
Norėdami tiksliau pavaizduoti žmogaus evoliuciją, menininkai turi atsižvelgti į sudėtingą, išsišakojusią evoliucijos istorijos prigimtį, kurioje yra daug aklagatvių ir susipynusių linijų, virstančių visišku chaosu be aiškios ir užtikrintos pažangos.
Nepaisant estetinio patrauklumo, „Pažangos žygis“ nesugebėjo perteikti tikrųjų mūsų evoliucinės praeities subtilybių, mano daugelis mokslininkų.
