Pirmą kartą. Mokslininkams DI padeda „iššifruoti gyvūnų bendravimą“ ()
Mokslininkai iš Mičigano universiteto naudoja dirbtinį intelektą, kad geriau suprastų, ką šuns lojimas rodo, ar jis žaismingas, ar piktas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie taip pat tiria, ar dirbtinis intelektas galėtų teisingai nustatyti šuns amžių, lytį ir veislę pagal jo lojimą.
Mokslininkai sugebėjo padaryti pažangą dekoduodami šunų bendravimą, perkurdami esamus kompiuterinius modelius, išmokytus pagal žmogaus kalbą.
„DI pažanga gali būti panaudota siekiant pakeisti mūsų supratimą apie bendravimą su gyvūnais“, – sakė Mičigano universiteto DI laboratorijos vadovė Rada Mihalcea.
Tyrimas atveria naują langą, kaip galime panaudoti tai, ką iki šiol sukūrėme kalbos apdorojimo srityje, kad pradėtume suprasti šunų lojimo niuansus.
Dirbtinis intelektas leido padaryti didelę pažangą suprantant kalbos subtilybes.
Dirbtinio intelekto valdomos sistemos naudojamos atskirti tono, aukščio ir akcento niuansus, o tai savo ruožtu įgalina tokias technologijas kaip balso atpažinimo programinė įranga.
Tačiau palyginamos duomenų bazės apie šunis nėra.
„Logistiškai daug sunkiau gauti ir įrašyti gyvūnų balsus“, – pažymėjo Artemas Abzalievas, pagrindinis tyrimo autorius.
Jo komanda nusprendė išsiaiškinti, ar mokslininkai galėtų apeiti šį duomenų trūkumą, remdamiesi su žmonėmis atliekamais tyrimais.
Taigi jo komanda surinko 74 skirtingų veislių, amžiaus ir lyties šunų lojimą, urzgimą ir inkštimą įvairiais kontekstais. Jie įtraukė juos į mašininio mokymosi modelį – algoritmo tipą, identifikuojantį modelius dideliuose duomenų rinkiniuose, kuris buvo sukurtas žmogaus kalbai analizuoti.
Vidutiniškai tyrėjai nustatė, kad jų modelis buvo 70 proc. tikslus atliekant įvairius bandymus.
„Tai pirmas kartas, kai buvo sukurti žmogaus kalbai optimizuoti metodai, padedantys iššifruoti gyvūnų bendravimą“, – sakė R. Mihalcea.
„Mūsų rezultatai rodo, kad garsai ir modeliai, gaunami iš žmogaus kalbos, gali būti pagrindas analizuojant ir suprantant kitų garsų, pavyzdžiui, gyvūnų vokalizacijos, akustinius modelius.“
Tyrėjai teigia, kad jų išvados gali turėti „svarbių pasekmių“ gyvūnų gerovei.
Jie siūlo geriau suprasti įvairių gyvūnų keliamo triukšmo niuansus, kad būtų galima geriau interpretuoti ir reaguoti į emocinius ir fizinius poreikius.
Rezultatai buvo pristatyti Jungtinėje tarptautinėje kompiuterinės lingvistikos, kalbos išteklių ir vertinimo konferencijoje.
Meksikos nacionalinis astrofizikos, optikos ir elektronikos institutas taip pat dirbo su Mičigano universitetu įgyvendindamas projektą.
Parengta pagal BBC.
