Artėja didžiulės problemos. „Globalinis atšilimas keičia Žemės sukimosi greitį ()
Gali būti svarbu, pavyzdžiui, skrydžiams į kosmosą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai iš Ciuricho federalinio technologijos universiteto (ETH) nustatė, kad dėl visuotinio atšilimo vanduo iš ledynų juda link pusiaujo, todėl dienos milisekundėmis pailgėja.
„Tai reiškia, kad masės pasiskirstymas keičiasi, o tai savo ruožtu turi įtakos Žemės sukimuisi“, – pabrėžia „Proceedings of the National Academy of Sciences“ aprašyto tyrimo autorius prof. Benediktas Soja.
„Tai tarsi dailiojo čiuožimo čiuožėja, daranti piruetą – iš pradžių ji prispaudžia rankas prie kūno, o paskui jas ištiesia“, – aiškina specialistas. Tada greitas sukimasis sulėtėja, nes masė tolsta nuo sukimosi ašies. Tai yra fizikinio principo, žinomo kaip kampinio momento išsaugojimas, rezultatai. Tas pats dėsnis galioja ir Žemės sukimuisi, nulemiančiam paros ilgį. Nors pokyčiai nėra dideli, matuojami milisekundėmis, laikui bėgant jie turėtų viršyti sulėtėjimą, atsirandantį dėl milijardus metų trunkančių vandenynų potvynių.
Be to, kaip parodė mokslininkai, šie masės pasiskirstymo pokyčiai taip pat sukelia Žemės sukimosi ašies poslinkį. Jau buvo įrodyta, kad šios ašies taškai pasislenka maždaug 10 metrų per šimtą metų. Iki šiol buvo manoma, kad tai yra Žemės viduje vykstančių procesų rezultatas. Tačiau dabar mokslininkai pirmą kartą nustatė, kokį ašies poslinkį lemia vandens judėjimas iš ledynų.
„Pirmą kartą pateikiame išsamų paaiškinimą apie ilgalaikio Žemės sukimosi ašies pokyčio priežastis. Kitaip tariant, dabar žinome, kodėl ir kaip ši ašis juda Žemės plutos atžvilgiu“ – aiškina prof. B. Soja.
Analizė taip pat parodė, kad vandens migracija ir Žemės centre vykstantys procesai veikia vienas kitą.
„Klimato kaita sukelia Žemės sukimosi ašies poslinkį. Pasirodo, kad dėl kampinio momento išsaugojimo vyksta ir Žemės branduolio dinamikos pokyčiai“, – aiškina prof. B. Soja.
Tačiau poveikis yra nedidelis ir nėra pagrindo nerimauti dėl jo įtakos žmogaus, teigia mokslininkai. Tačiau jis gali būti svarbus, pavyzdžiui, skrydžiams į kosmosą.
Tyrėjai aiškina, kad, pavyzdžiui, siunčiant zondą į kitą planetą, net ir minimalus trasos nukrypimas per tokį ilgą atstumą priverčia jį nukrypti nuo taikinio dideliu atstumu.
Išvadose tyrėjams padėjo naujausi informatikos pasiekimai. Jie naudojo dirbtinį intelektą, išmokytą naudotis fizikos dėsniais ir Žemėje vykstančiais reiškiniais.
