„Didelis evoliucinis panašumas.“ Daro tai, kaip žmonės ()
Laukinės šimpanzės, kaip ir žmonės, kalbasi greitai, paeiliui, laukdamos tik sekundės dalį, kol ateis jų eilė „kalbėti“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gyvūnai dažniausiai bendrauja gestais, įskaitant rankų judesius ir veido išraiškas.
Išsamiai šimpanzių pokalbius tyrinėję mokslininkai nustatė, kad besikeisdamos informacija jos kalbėdavo iškart viena po kitos, o kartais ir pertraukdavo viena kitą.
Šis atradimas atskleidžia „didelį evoliucinį panašumą [su žmonėmis], susijusį su pokalbių akis į akį struktūra“, sako Sent Andruso (Škotija) universiteto profesorė Cat Hobaiter.
C. Hobaiter, tyrinėjanti primatų bendravimą, paaiškino, kad toks greitas perėjimas prie kito kalbėtojo yra skiriamasis žmonių pokalbių bruožas.
„Mes visi tarp apsikeitimų kalbėjimo eile užtrunkame apie 200 milisekundžių, nors pasižymime įdomiais nedideliais kultūriniais skirtumais“, – sakė ji.
|
Viename 2009 m. atliktame lingvistiniame tyrime buvo nustatyta, kad japonai pokalbio metu vidutiniškai atsako per septynias milisekundes, o danai įsiterpia per maždaug 470 milisekundžių. C. Hobaiter ir jos kolegos, ištyrę tūkstančius laukinių šimpanzių tarpusavio bendravimo atvejų, galėjo nustatyti gyvūnų apsikeitimų kalbėjimo eile laiką.
„Nuostabu matyti, koks artimas buvo šimpanzių ir žmonių perėjimo prie kito kalbėtojo laikas“, – sakė ji.
Tirdami evoliucinę bendravimo kilmę, mokslininkai dešimtmečius stebėjo ir fiksavo penkių laukinių šimpanzių bendruomenių elgesį Ugandos ir Tanzanijos miškuose.
Jie užfiksavo ir išvertė daugiau kaip 8000 gestų, kuriuos naudojo daugiau kaip 250 gyvūnų.
Pagrindinė tyrimo autorė dr. Gal Badihi, taip pat dirbanti Sent Andruso universitete, paaiškino, kad gestai šimpanzėms leidžia išvengti konfliktų ir koordinuoti tarpusavio veiksmus.
„Viena šimpanzė gali gestais parodyti kitai, kad nori maisto, o kita gali duoti maisto arba – jei jaučiasi ne tokia dosni – atsakyti gestu, kad ji eitų šalin. Jos gali susitarti, kaip ar kur šukuotis. Tai žavinga, ir tai atliekama vos per kelis trumpus apsikeitimus gestais“, – aiškino ji.
G. Badihi sakė, kad būsimi tyrimai, kuriuose bus nagrinėjamas kitų, mums tolimesnių giminingų primatų rūšių bendravimas, leis susidaryti išsamesnį evoliucinį vaizdą apie tai, kodėl mūsų bendravimo stilius yra toks, koks yra.
„Tai bus puikus būdas geriau suprasti, kada ir kodėl išsivystė mūsų pokalbių taisyklės“, – pridūrė ji.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Current Biology“.
Parengta pagal BBC.
