Tyrimas: toliausiai pasaulyje migruojančios lašišos neršia Lietuvoje (1)
Vienos ženklintos žuvies sekimo išlaidos per metus viršija 2000 litų, tačiau gauti duomenys atskleidžia unikalius faktus apie šias migruojančias žuvis, sako Lietuvos mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusių metų spalį Vilniaus universiteto ekologijos instituto mokslininkai Kęstutis Skrupskelis ir Saulius Stakėnas įmontavo radijo siųstuvus į tokias žuvis kaip lašišos ir šlakiai. Tyrimo tikslas buvo sužinoti daugiau informacijos apie žuvų migracijas bei elgesį neršto metu. Praėjusius beveik penkiems mėnesiams nuo eksperimento, jo sumanytojai teigia, kad jis buvo naudingas.
Tolimiausia migracija pasaulyje
„Sužinojome šių vertingų ir saugomų žuvų neršto migracijų laiką, trukmę ir greitį. Žymeklių perduodami signalai leido stebėti jų elgseną viso neršto eigoje bet kuriuo paros metu. Stebėjome kaip žuvys įveikia kliūtis, kuomet jos yra pažeidžiamiausios ir daug kitų dalykų“, - teigė Kęstutis Skrupskelis.
Gauti rezultatai ir vykdomi tyrimai leido mokslininkams įvertinti Valtūnų (Siesarties upėje stebėtos 32 žuvys) ir Belmonto (Vilnios upėje stebėtos 8 žuvys) kaskadinio tipo žuvitakių efektyvumą. Buvo nustatyta, kad ant patvankų pastatyti kaskadiniai žuvitakiai suteikia galimybę žuvims migruoti į upių aukštupius, tačiau tokiu būdu žuvys sugaišta daug laiko.
Tuo tarpu Vilnios upėje, ant Rokantiškių patvankos, esantis „Denill“ tipo žuvitakis pasirodė esantis visiškai neefektyvus ir netgi stabdantis šių žuvų migraciją.
Lašišinės žuvys savo gyvenimo cikle įvairiomis stadijomis migruoja iš gėlo vandens upėse į sūrų jūrose. Ką tik iš ikrų išsiritusios žuvelės pirmuosius tris metus praleidžia augdamos upėse, o tuomet migruoja į jūrą. „Čia jos greitai auga ir bręsta, o subrendusios, rudenį grįžta neršti atgal į gimtąsias upes.
Lietuvoje ši migracija yra ypač tolima, o kalbant apie Atlanto lašišas, tai vienareikšmiškai tolimiausia nerštinė lašišų ir šlakių migracija pasaulyje. Ji siekia daugiau nei į 500 km nuo jūros iki nerštaviečių upių aukštupiuose“, - pasakojo mokslininkai.
Jų teigimu, lašišinių žuvų stebėjimas atskleidė ir liūdną faktą – tai nelegali žvejyba, kitaip sakant, brakonieriavimas. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad iki 10-15 proc. neršiančių žuvų po neršto miršta natūralia mirtimi dėl išsekimo ar kitokių priežasčių. Siesarties upėje šią dalį papildo apie 18 proc., o Vilnioje net iki 30 proc. nelegaliai neršto metu sugaunamų žuvų.
Tirs ne tik lašišas
Aktyvaus atsako radijo žymekliai, žuvų ženklinimas ir jų sekimas, tai itin brangūs žuvų tyrimų metodai. Tad ir ženklintos vertingos žuvų rūšys, tokios kaip lašiša ir šlakis, pasirinktos neatsitiktinai. Vieno žymeklio kaina gali siekti net 700-900 Lt.
Visa tai priklauso nuo energijos elemento ir pačio siųstuvo parametrų, o dar prisideda ir ženklinimo medžiagos, kurios naudojamos tiek žmogaus chirurgijoje, tiek žuvų ženklinime bei sekimo išlaidos. Susumavus visus veiksnius, mokslininkai S. Stakėnas ir K. Skrupskelis apskaičiavo, kad vienos ženklintos žuvies sekimo išlaidos metus trunkančio projekto metu neretai viršija 1500-2000 Lt.
„Nors specializuojamės lašišinių žuvų tyrimuose, esame pasiruošę panašius tyrimus atlikti ir su kitomis rūšimis, ypač aktualu tai būtų padaryti su aktyviai migruojančiomis žuvų rūšimis, tokiomis kaip ungurys, salatis, vėgėlė, žiobris ir kt.“, - pasakojo Kęstas Skrupskelis.
Vilnios upėje atlikti tyrimai suteikė neįkainuojamos informacijos apie lašišinių žuvų migraciją, tačiau galimybės tęsti šį projektą ir kitais metais yra ribotos dėl lėšų stygiaus. Kęstutis Skrupskelis ir Saulius Stakėnas tikisi, kad prie tolimesnio projekto įgyvendinimo prisidės gamtos apsaugai neabejingos organizacijos ir tausojantį gamtosauginį požiūrį deklaruojančios įmonės.
