Ilgiausia žinoma žinduolio kelionė: banginis apiplaukė ketvirtį pasaulio (5)
Į rekordinę kelionę leidusis kuprotojo banginio patelė apiplaukė ketvirtį Žemės rutulio ir nukeliavo mažiausiai 10 tūkst. kilometrų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis atvejis, aprašytas leidinyje „Royal Society journal Biology Letters“, yra ilgiausias dokumentuotas žinduolio žygis. Patelės įveiktas atstumas yra dvigubai ilgesnis nei tas, kurį įprastai kiekvieną sezoną nukeliauja į naujas veisimosi vietas migruojantys banginiai. Mokslininkai teigia, kad toks neįprastas elgesys rodo, kokie „lankstūs“ yra šie gyvūnai.
Banginio patelė buvo pastebėta ir nufotografuota du kartus – pirmąjį kartą įprastose veisimosi vietose Brazilijoje, antrąjį – netoli Madagaskaro pakrantės. Mažiausias šias dvi vietas skiriantis atstumas siekia 9,8 tūkst. kilometrų.
Tyrėjų komandai vadovaujantis Peteris Stevickas iš Atlanto koledžo Meine, JAV, teigia, kad banginis tokį atstumą įveikė per dvi keliones.
„Jei man tektų spėti, sakyčiau, kad šis gyvūnas, kaip įprasta, migravo į Pietų ašigalį maitintis, o iš ten patraukė į Madagaskarą“, – „BBC News“ sakė P. Stevickas. „Brėžiant kelionės maršrutą, jis driektųsi nuo Brazilijos iki Pietų vandenyno, o iš ten – į Indijos vandenyną“, – pridūrė jis.
Mokslininkams pavyko atpažinti gyvūną iš jo uodegos nuotraukų. Kiekvienas kuprotasis banginis ant savo apatinės uodegos plaukmens pusės turi unikalias žymes. Tyrėjų komanda atlieka ilgalaikį tyrimą, kurio metu renka ir tiria banginių uodegų nuotraukas, taip stengdamasi geriau suprasti šių banginių elgesį ir migraciją.
Šiems gyvūnams keliauti tokį didelį atstumą iki skirtingų veisimosi vietų yra neįprasta. O faktas, kad į tokią kelionę leidosi patelė – dar labiau stebinantis, mat dažniau į tokius žygius leidžiasi patelės ieškantys patinai.
„Tai leidžia jiems prisitaikyti. Jei gyvūnai nuolat sugrįžtų į tas pačias veisimosi vietas, ir jei dėl kokių nors priežasčių aplinka pasikeistų, jie nesugebėtų prisitaikyti. Tad retkarčiais vykstantis toks žvalgymasis jiems būtų naudingas“, – aiškina P. Stevickas.
Anot mokslininkų, ši kelionė truko mažiausiai kelias savaites, o kol kas mokslininkai turi duomenų apie dvi vietas, kur banginis buvo pastebėtas.
„Bet mes renkame nuotraukas iš viso pasaulio. Taigi tikimės, kad gyvūną pamatysime dar kartą, o galbūt išvysime kitus gyvūnus, besielgiančius panašiai“, – sakė P. Stevickas.
