Giliausioje Europos vietoje aptikta gyvybė (0)
Aberdino (D. Britanija) universiteto mokslininkai pirmą kartą giliausioje Europos vietoje, 5111 metrų gylyje, aptiko jūros gelmių gyvūnijos atstovus – žuvelę ir krevetę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šie mokslininkai dalyvavo „KM3Net“ konsorciumo, ieškančio geriausios vietos Viduržemio jūros gelmėse būsimajam neutrinų detektoriui įrengti, ekspedicijoje. Mokslinis laivas su ekspedicijos nariais tyrė giliausią Europos geografinę vietą – Oinousse įdubą Viduržemio jūroje, esančią į pietvakarius nuo Graikijos Pylo miesto, skelbia „Physorg.com“.
Pasak mokslininkų, dar niekada 5111 metrų gylio Oinousse įduba nebuvo tirta. Skirtingai nuo daugumos Pasaulinio vandenynų gelmių, Viduržemio jūros įdubose vanduo yra ne šaltas, o šiltas. Be to, šios jūros gelmėse palyginti nedaug maisto šaltinių, todėl nedaug rūšių yra prisitaikiusios gyventi gelmėje esant dideliam slėgio, palyginti aukštai temperatūrai ir maisto medžiagų trūkumui. Tačiau Aberdino universiteto biologams nuleidus į gelmę fotokamerą, pavyko užfiksuoti prie masalo atskubėjusią Acanthephyra eximia rūšies krevetę, o vėliau ir Coryphaenoides mediterraneus rūšies žuvelę. Tai, kad ji gali gyventi tokiame dideliame gylyje, mokslininkai iki šiol nežinojo, sakoma pranešime.
Gali būti, kad giliausiose Viduržemio jūros vietose gyvenančių rūšių ramybę gali sudrumsti į gelmes nuleisti moksliniai prietaisai: „KM3Net“ konsorciumas ketina jūros dugne įrengti vadinamąjį neutrinų teleskopą, tai yra, daviklių, registruojančių didelės energijos neutrinus, masyvą. Manoma, kad šių krūvio neturinčių dalelių šaltinis yra kosminiai gama spindulių pliūpsniai, supernovos ir susidūrusios žvaigždės.
