Versdamiesi ledkalniai gali sukelti iki devynių metrų aukščio bangas. Tokia mokslininkų išvada skelbiama žurnale „Galciologijos metraščiai“ (Annals of Glaciology), praneša „Climate Central“.

Kai ledkalnio aukštis viršija plotį, jis tampa nestabilus ir gali verstis ant šono. Studijos autoriai skaičiuoja, kad tokio vertimosi metu pasklidusios jėgos gali pakakti sukelti cunamį, kurio aukštis siektų iki 1 proc. paties ledkalnio aukščio.

Tai reikštų, jog vidutiniai Antarktidos ledkalniai – tokių aukštis siekia apie 390 metrų – sukeltų beveik keturių metrų cunamį. Didžiausių pasaulyje ledkalnių aukštis pasiekia 900 metrų, todėl jų sukeltos bangos galėtų kilti iki maždaug devynių metrų.

Žinoma atvejų, kai tokios bangos užklupo gyventojus Grenlandijoje, tačiau mokslininkų studijoje nesvarstoma, ar dėl klimato kaitos cunamių skaičius išaugs. Tyrėjai taip pat neskelbia, kokią grėsmę ledkalnių sukelti cunamiai gali kelti tankiai žmonių gyvenamoms teritorijoms, kurių dauguma – toli nuo Antarktidos.

Cunamis – seisminės jūros bangos, susidarančios dažniausiai dėl povandeninių žemės drebėjimų, taip pat ugnikalnių išsiveržimų, staigių nuošliaužų jūros dugne. Banga sklinda 500-1500 km/h greičiu iki 20 tūkst. kilometrų atstumu, aukštis krante siekia iki keliasdešimties metrų. Cunamio greitis priklauso nuo jūros gylio: kuo gilesnė jūra, tuo greitis didesnis, o sekliose vietose greitis mažesnis.

Kaip atrodo nemaža susmukusio ledo kalno sukurta banga (žinoma, ji neprilygsta cunamiui), galite pamatyti šiuose turistų Aliaskoje užfiksuotuose vaizduose:

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Komentarai (3)