„Tai sunaikins visą regioną.“ Iš šiaurės artėja siaubinga katastrofa ()
Keturis kartus greičiau nei likusi planetos dalis.
© Harley D. Nygren (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Sea_ice_terrain.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis naujausiais pranešimais, iki 2100 m. Arktis patirs drastiškų pokyčių. Jei pasaulinis atšilimas tęsis, regionas turės susidurti su amžinojo įšalo tirpimu, o dėl padidėjusio Grenlandijos ledo tirpimo greičio kils jūros lygis.
2024 m. vidutinė oro temperatūra padidėjo 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, todėl atsirado ekstremalių oro sąlygų.
Remiantis ataskaita „Disappearing landscapes: The Arctic at +2,7°C global warming“, Arktis šyla keturis kartus greičiau nei likusi planetos dalis. Klimato tyrinėtojai perspėja, kad temperatūrai pakilus 2,7 laipsnio Celsijaus, regione atsiras pokyčių, įskaitant vasaras be jūros ledo ir pagreitėjusį Grenlandijos ledo sluoksnio tirpimą. Pokyčiai paveiks visas ekosistemas.
|
Amžinojo įšalo sluoksnis paviršiuje gali sumažėti perpus, palyginti su priešindustriniais laikais.
Tirpstant Grenlandijos ledo sluoksniui, jūros lygis smarkiai pakils, o tai savo ruožtu gali sunaikinti infrastruktūrą, ekosistemas ir paveikti bendruomenes bei laukinę gamtą.
Dirkas Notzas, Hamburgo universiteto poliarinių tyrimų profesorius ir tyrimo bendraautoris, pabrėžia, kad žmonija turi galią sunaikinti ištisus kraštovaizdžius, bet kartu ir turi atsakomybę to išvengti. Arkties ateitis yra mūsų rankose, o klimato kaitos ribojimo veiksmai yra labai svarbūs.
Temperatūrai pakilus 2,7 laipsnio Celsijaus, Arkties vandenynas, šiandien vis dar padengtas jūros ledu, vasarą būtų be ledo – tai precedento neturintis įvykis šiuolaikinės žmonijos istorijoje. Paskutinį kartą Arktis ilgą laiką buvo be ledo maždaug prieš 130 000 metų. Vien Grenlandijos 20 centimetrų ledyno ištirpimas prisidėtų prie pasaulinio jūros lygio kilimo. Sausumoje pusė amžinojo įšalo atitirptų, išsiskirtų papildomas CO2, o žemė po namais, keliais ir tiltais taptų nestabili.
Klimato kaita taip pat gali lemti 99 proc koralinių rifų išnykimą ir šimtų milijonų žmonių gyvenimą ekstremaliomis ir pavojingomis oro sąlygomis. Taip pat daugelis augalų ir gyvūnų rūšių išnyks.
