„Grįžtamasis zoonozės efektas.“ Nustatė, kas didina Laimo ligos bakterijų kiekį ()
Jie padeda skleisti ligas, kurios jau egzistuoja vietinėje aplinkoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiosios Britanijos miškuose kasmet išleidžiama dešimtys milijonų fazanų, tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio nekaltas, veiksmas gali turėti netikėtų pasekmių žmonių sveikatai.
Naujausias tyrimas rodo, kad ten, kur fazanai platinami medžioklės tikslais, erkėse fiksuojama žymiai daugiau Laimo ligą sukeliančių bakterijų.
Ekspertai iš Ekseterio universiteto ir UKHSA analizavo 50 miško teritorijų pietvakarių Anglijoje – pusėje jų vykdomas fazanų paleidimas, o kitoje – ne.
Erkių analizė parodė ryškų skirtumą: 7,8 % erkių fazanų vietose buvo užkrėstos Borrelia, kai kontrolinėse – vos 3,2 %.
|
Kodėl taip nutiko? Fazanai, nors ir atrodo taikūs, yra biologiškai labai tinkami Borrelia bakterijų šeimininkai. Jie ne tik patys užsikrečia, bet ir padeda bakterijoms išlikti gyvoms bei plisti tarp erkių.
Mokslininkai įspėja – nors konkretaus poveikio žmonių sveikatai dar nenustatyta, šie duomenys rodo, kad turėtų būti peržiūrima fazanų platinimo praktika, ypač miškingose vietovėse.
Anot tyrėjų, tai pavyzdys, kai ne vietinė rūšis sustiprina vietinių ligų perdavimo grandinę – šis reiškinys vadinamas „grįžtamuoju zoonozės efektu“.
Kitaip tariant, atvežtiniai paukščiai padeda skleisti ligas, kurios jau egzistuoja vietinėje aplinkoje.
Šiuo metu tyrimai tęsiami – norima išsiaiškinti, ar bakterijų kiekis mažėja tolstant nuo fazanų paleidimo vietų, ir kokią įtaką tam turi klimato pokyčiai, augalija, gyvūnų įvairovė.
