Iš kur atsirado mūsų dantys? Mokslininkai pateikė netikėtą versiją ()
Mokslininkai teigia, kad mūsų dantys yra jautrūs dėl to, kad išišsivystė iš senųjų stuburinių ir senųjų nariuotakojų jutiminio audinio, gyvenusių prieš 465 milijonus metų, „kūno šarvų“.
© Shiny Diamond (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/woman-with-red-lipstick-smiling-3762453/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujajame tyrime tyrėjai parodė, kad senovinių žuvų egzoskeletuose aptiktas jutiminis audinys yra susijęs su tuo pačiu „genetinių įrankių rinkiniu“, iš kurio atsiranda žmogaus dantys.
Tyrimą su kolegomis atlikusi Čikagos universiteto paleontologė ir evoliucijos biologė Yara Haridy išvadas paskelbė žurnale „Nature“.
Iš pradžių mokslininkai siekė nustatyti ankstyviausius iškastinius stuburinius, ieškodami fosilijų pavyzdžių iš kambro ir ordoviko laikotarpių (prieš 541–443 mln. metų). Vienas iš stuburinių rūšių požymių yra vidiniai dentino kanalėliai – kalcifikuotas audinys, esantis iškart po žmogaus dantų emaliu, tačiau senovinių žuvų šarvuose jis aptinkamas išoriniuose iškilimuose.
|
Naudodami didelės skiriamosios gebos kompiuterinę tomografiją ir tirdami „pirmosios žuvies“ rūšies Anatolepis heintzi žuvis be žandikaulių, mokslininkai aptiko tai, kas atrodė kaip poros, užpildytos dentinu. Norėdami tai patvirtinti, jie palygino A. heintzi su daugybe senovinių fosilijų ir šiuolaikinių jūros gyvūnų.
Tačiau atidžiau įsižiūrėję jie suprato, kad tariamos dentinu užpildytos poros iš tikrųjų labiau primena jutimo organus krabų kiautuose. Taigi, A. heintzi buvo senovinis bestuburis nariuotakojis – ne stuburinė žuvis.
Išsiaiškinus painiavą dėl A. heintzi klasifikavimo, atsirado svarbi nauja įžvalga: senieji stuburiniai – pavyzdžiui, žuvys – ir senovės nariuotakojai gamino tuos pačius mineralizuotus audinius, padedančius jiems pajusti aplinką. Galiausiai šis mineralizuotas audinys virto dentinu – ir mūsų jautriais dantimis.
Naujasis tyrimas patvirtina idėją, kad jutiminės struktūros egzoskeletuose išsivystė mažiausiai prieš 460 mln. metų, o vėliau evoliucijos istorijoje gyvūnai naudojo tą patį „genetinių įrankių rinkinį“ dantims auginti.
„Žvelgiant per šią evoliucinę prizmę, tai, kad burnoje esantys dantys yra labai jautrūs, yra ne tiek paslaptis, kiek jų evoliucinės kilmės iš ankstyvųjų stuburinių jutiminio šarvo atspindys“, – rašo tyrėjai tyrime.
Parengta pagal „Live Science“.
