Smegduobės dažniausiai veriasi naktimis

tai jei aps juos kieme atsiveria smegduobe jie jos neuzpila? ar kas bande koki zonda pasiust i duobe, pasizalgyt is arciau kas ten yra?

nakti saule anoj zeme pusej buna, gal gravitacija biski padeda duobem atsirast? na pagal staipsni tai atrodo kad kiekviena smegduobe tampa saugoma, tai kur jau ja uzpilsi...

Teko girdėti, gal būt dėl smegduobių kalti Radvilos, pirmieji pradėję tvenkti upes ir upelis malūnams. Sutrikdytas natūralus nutekėjimas privertė smarkiau plauti gruntą. Aišku gal būt tai tik spėjimas, bet keista, reiškinys dažnas Lietuvoje, o iki galo tyrinėjančių smegduobes nėra daug, o juk visa medžiaga mums po nosimis guli...

Vien iš nuotraukos pažiūrėjus, kad jos gana nemažos, tai pagalvok kiek kūbų žemės reiktų, kad visą duobę galutinai užpilsi. Be to, nėra garantijos, kad užpilta žemė laikysis, jei ten teka gruntiniai vandenys. Taip kad tiek žemės atsivežti kainuotų gana nemažai.

Per dešimt metrų prie tokios neičiau Neįsivaizduoju kaip galima gyvent tokioj zonoj. Taigi ne tik gyvulius, bet ir žmones gali praryt.

nieko ten baisaus. ikrenti ir sedi dugne

Jeigu lieki gyvas - tai gal dar atsisesi, bet gali ir gruntiniai vandenys pagauti ir iplukdyt tave i tunelius ir prigersi

Jokiu tunelių ten nėra. Gruntiniai vandenis teka (sunkiasi) per uolienas (smėlį, žvyrą ir kita kas turi bent šiokius tokius plyšius). Geriau įsižiūrėjus į nuotrauką kuria pateikė, galima pamatyti prasidedanti duobės dugną. Žinoma eiti prie jos pavojinga, nes šlaitai tokios duobės ne stabilus ir gali lengvai įgriūti. O griūnant gali atsidurti ir po žemėmis, nes ne visas šlaitas grius vienu metu. Bet kita dalis po to kai jau busi duobėje.

Prašom nuvažiuoti ir apžiūrėti tunelius, laiptukais nusileisti į įgriuvos dugną, gana įspūdingas vaizdas, kai žiūri iš apačios į viršų, į kabantį virš galvos gal 100 t akmenį . http://lt.wikipedia.org/wiki/Karv%C4%97s_Ola Nereikia neigti, kad yra požeminių upelių, na, apžiūrėję pamatysite, kas ir kaip. Žinoma, naujoje, besiformuojančioje įgriuvoje to nesimato, bet su laiku atsiranda.

Olos ir tuneliai yra labai retas reiškinys, dažniausiai tai būna tik duobė. Kad ir šitas straipsnis http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=5743034 Smegduobių tame rajone virš 9000 tūkstančių, bet urvai yra retenybė. Norintiems daugiau apie urvus http://www.speleo.lt/index.php?id=91 Todėl nereikia maišyti urvo su smegduobę, tai nėra viena ir tas pat. Bet smegduobės kartais atidaro anga į urvą, bet jie visai negylus pas mus. Ir jokie gruntiniai vandenys niekur tavęs negali nutempti. Pav. Karvės oloje iš vis nėra jokios tėkmės.

Matau, kad esi labai užsispyręs ir net nenori girdėti tiesos. Tavo žiniai, žemėje gipsas guli ne kamuoliais, o klodais ir vanduo, padedamas nitratų (trąšos), juos tirpina. Taigi, didesni, ar mažesni urvai susidaro daugelyje smegduobių. Taip pat noriu pridurti, kad, nors tavo nuorodoje ir sakoma, kad smegduobės vieta laikoma paslaptyje, aš ją aplankiau vienas iš pirmųjų. Gyvenu tame krašte ir patikėk, baisiai "profesionaliai" atrodo tokie pasisakymai, neva, aš iš Vilniaus, todėl geriau žinau. Nors man visai nerūpi, iš kur tu, ir ką ten žinai, tačiau aš žinau tai, ką MAČIAU.

Taigi, nemaišyk plyšių ir urvų. P.S. štai kur tikros smegduobės http://www.balsas.lt/naujiena/419348/mi ... s-amerikos http://www.mnn.com/earth-matters/wilder ... allow-city

Na, nors žmogus prisipažįsta, kad žino tik vieną, o apie Velniapilio urvą nėra girdėjęs.

http://en.wikipedia.org/wiki/Derweze va čia tai žemės ertmė Įdomu, o kai išpumpuoja naftą iš telkinių, ten gi lieka kažkokia tuštuma, o jos negriūva?

Vienprasmiškai teigti negalima griūva ar ne griūva. Nes nafta nėra kažkokioje oloje, ji yra uolienos plyšiuose. Uoliena su plyšiais kaip kempinė yra prisotinta naftos. Žinoma išpumpavus nafta ta kempinė gali subliūkšti, tačiau kad tai ne įvyktu ir kad tuo pačiu metu galėtu išgauti daugiau naftos, vietoje jos pripumpuoja vandens ar kokio molingo mišinio. Kuris užima naftos vietą. Tačiau pripumpuoti vandens tiek kiek išsiurbė naftos negali dėl didelio uolienų slėgio. Bet ar tai paveiks paviršių priklauso nuo daug skirtingų faktorių. Nuo uolienų tipo, kietumo, telkinio gylio ir daugelio kitu. Bet paviršiaus nusileidimas yra galimas.

Į naftos gręžinius pumpuojamas vanduo. Kadangi nafta lengvesnė už vandenį, tai ji kyla į viršų, o vanduo lieka apačioje. Todėl ten tuštumų nelieka, tiesiog nafta yra pakeičiama vandeniu.

kodel neuzvertus keletu masinu siuksliu, o ant virsaus pora masinu zemiu? nebent del nepagrystu zaliuju pareiskimu, kai tuo tarpu pilni griovei padangu.