Pokyčiai pasiteisino. Pavojingas reiškinys mažėja ()
Mažesnė UV spinduliuotė.
© Earth Science and Remote Sensing Unit, Lyndon B. Johnson SpaEarth Science and Remote Sensing Unit, Lyndon B. Johnson Space Center (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:ISS041-E-
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiais metais ozono skylė virš Antarktidos vėl sumažėjo. Tai jau penktas kartas nuo 1992 m., kai matavimai rodo tokį mažą rodiklį. Pasak NASA ir NOAA mokslininkų, vidutinis skylės dydis 2025 m. sezone buvo maždaug 18,71 mln. km². Šie stebėjimai patvirtina Monrealio protokolo, kuriuo nuo 1990 m. mažinamas ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimas, veiksmingumą.
Remiantis „SciTech Daily“, sezono įkarštyje ozono skylė virš Antarktidos pasiekė didžiausią dydį rugsėjo 9 d., išsiplėsdama iki 22,86 mln. km². Tai 30 procentų mažiau nei didžiausia 2006 m. užfiksuota skylė, kurios plotas siekė 26,60 mln. km². Matavimo duomenys, gauti nuo 1979 m., rodo, kad 2025 m. skylė yra 14-a mažiausia istorijoje.
|
„Kaip ir prognozuota, stebime tendenciją, kad ozono skylės plotas mažėja nuo XXI amžiaus pradžios.“ Jos per sezoną susidaro vėliau ir anksčiau nyksta, teigė Paulas Newmanas, vyresnysis Merilendo universiteto mokslininkas ir ilgametis NASA ozono tyrimų komandos vadovas.
Mokslininkų teigimu, mažėjantis atmosferos chloro kiekis ir silpnėjantis poliarinis sūkurys prisidėjo prie mažesnių ozono nuostolių. Mokslininkai sako, kad ozono sluoksnis iki šio amžiaus pabaigos vis dar grįžta į prieš ozono skylę buvusią būseną, nes šalys ir toliau naudoja mažiau kenksmingas alternatyvas.
„Nuo maždaug 2000 m. pasiekto piko ozoną ardančių medžiagų kiekis Antarkties stratosferoje sumažėjo maždaug trečdaliu, palyginti su lygiu prieš ozono skylę“, – sakė Stephenas Montzka, vyresnysis NOAA Pasaulinės stebėsenos laboratorijos mokslininkas.
Didesnis ozono kiekis atmosferoje reiškia, kad mažiau UV spinduliuotės pasiekia Žemės paviršių.
Organiniai junginiai, tokie kaip CFC, jau seniai naudojami įvairiuose produktuose. Nors jų naudojimas buvo uždraustas, šių junginių likučiai, deja, vis dar išlieka įvairiuose objektuose. Jų randama, pavyzdžiui, namų izoliacijoje ir senuose prietaisuose, kurie kaupiasi sąvartynuose. Prognozės rodo, kad ozono skylė turėtų būti gerokai sumažinta iki 2060 m. pabaigos.
Ozono skylės dydžio svyravimai yra natūralūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Temperatūros pokyčiai, orų sąlygos ir poliarinio sūkurio – stiprių vėjų juostos aplink Antarktidą – stiprumas turi įtakos ozono skylės dydžiui.
„Silpnesnis nei įprastai poliarinis sūkurys šį rugpjūtį padėjo išlaikyti aukštesnę nei vidutinė temperatūrą ir greičiausiai prisidėjo prie ozono skylės mažėjimo“, – sakė Laura Ciasto, NOAA Klimato prognozavimo centro meteorologė ir ozono tyrimų komandos narė.
