Milžiniška uola, tobulai perskelta lyg lazeriu. Ji nepaiso gamtos dėsnių ()
Plyšys toks idealiai tiesus ir lygus, kad primena pjūvį, atliktą precizišku lazeriu.
© Disdero (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Al_Naslaa#/media/File:Al_Naslaa_Rock_20211021_105005.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saudo Arabijos dykumose slypi ne viena paslaptis, tačiau viena iš jų ypač audrina tyrėjų ir keliautojų vaizduotę. Maždaug už 50 kilometrų į pietus nuo Taimos oazės stūkso uolienų darinys, atrodantis taip, lyg kas nors būtų tyčia užkėlęs milžinišką luitą ant dviejų akmeninių pagrindų.
Tačiau išskirtiniu jį daro kai kas visiškai kita. Tai neįprastas, beveik nepaaiškinamas perpjovimas. Beveik 9 metrų skersmens luitas perskirtas į dvi dalis būdu, kuris, regis, prieštarauja gamtos dėsniams. Plyšys toks idealiai tiesus ir lygus, kad primena pjūvį, atliktą precizišku lazeriu.
Senoviniai pėdsakai ant akmens paviršiaus
Visgi „Al Naslaa“ – tai daugiau nei tik geologinė keistenybė. Ant abiejų uolos pusių paviršiaus išliko petroglifų – piešinių, kuriuos išbraižė ar iškalė senieji šių vietovių gyventojai. Juose, be kita ko, vaizduojami arabų arkliai, kalnų ožiai bei žmonių siluetai, liudijantys apie gyvenimą prieš tūkstančius metų. Pats smiltainis, iš kurio sudarytas darinys, žinoma, skaičiuoja daugybę tūkstantmečių, nors tikslus pačių piešinių amžius lieka nežinomas.
|
Verta paminėti, kad petroglifai skiriasi nuo piktogramų, kurios yra tapomos, o ne kalamos. Šių senovinių kūrinių buvimas suteikia „Al Naslaa“ papildomą, archeologinę dimensiją, paverčiant ją tiek gamtos, tiek žmonijos istorijos paminklu.
Iš kur atsirado šis neįtikėtinai lygus įtrūkimas?
Mokslas siūlo keletą galimų scenarijų, nors nė vienas nebuvo galutinai patvirtintas. Pirmoji teorija nurodo geologinio lūžio liniją. Jei uola stovėtų būtent ant tokio lūžio, žemės judėjimas galėjo sukelti jos skilimą silpniausioje vietoje, taip suformuodamas plyšį.
Kitas paaiškinimas sieja tektonines jėgas su vėjo erozija. Pradinis įtrūkimas, atsiradęs dėl žemės plutos judėjimo, galėjo tapti savotišku tuneliu vėjui. Per tūkstantmečius gūsingi dykumos vėjai, nešantys smėlio smilteles, veikė kaip natūralus šlifuoklis, lygindami nelygumus ir suteikdami plyšiui dabartinę, idealiai lygią išvaizdą.
Hipotezės dėl plyšio atsiradimo, įtraukiančios žmogaus dalyvavimą
Kita hipotezė remiasi geologiniais reiškiniais, vadinamais sistemingais skilimais. Tai natūralūs uolienos įtrūkimai, atsirandantys be masyvo poslinkio ir dažnai pasižymintys stebėtinu reguliarumu. Tai galėtų paaiškinti pjūvio tiesumą.
Ketvirtoji koncepcija siūlo šalčio dūlėjimo procesą. Vanduo, patekęs į mažytį plyšelį ir užšaldamas, plečiasi ir pamažu skaldo uolieną, platindamas įtrūkimą. Įdomu tai, kad būdingos „kojelės“, ant kurių stovi luitas, yra gana tipiškas reiškinys dykumose. Jos vadinamos grybiškosiomis uolomis ir susidaro dėl atrankinės erozijos, kai vėjas ar senovinė ledynų veikla greičiau ardo minkštesnius uolienų sluoksnius prie pagrindo.
Netrūksta balsų, kvestionuojančių vien tik natūralią preciziško pjūvio kilmę. Smiltainis, iš kurio sudaryta „Al Naslaa“, yra palyginti minkšta ir lengvai apdorojama uoliena. Teoriškai, naudojant paprastus, netgi primityvius įrankius, senovės civilizacija galėjo atlikti tokį pjūvį. Kol kas tai tėra spėjimas, neturintis svarių įrodymų. „Al Naslaa“ paslaptis vis dar laukia galutinio paaiškinimo.
![[ŽT] „Jis lėtai drasko didžiulį žemyną. Gimsta naujas vandenynas.“ Neįtikėtina](/photo/202507/07/12/thumb_534244__vandenynas3.jpg)
