Plikieji smėlrausiai padės priartėti prie ilgaamžystės paslapties? (14)
Plikieji smėlrausiai – neįprasti ir nepaprastai įdomūs Rytų Afrikos savanose gyvenantys negausios smėliarausinių šeimos atstovai, pasižymintys ištisa puokšte neįprastų fizinių ypatybių, kurios sudaro joms galimybes sėkmingai gyvuoti negailestingame požeminiame pasaulyje: jos yra aklos, jų oda nejaučia skausmo, be to, medžiagų apykaita šių žiurkių organizmuose vyksta labai lėtai. Tačiau mokslininkus labiausiai domina unikalus šių gyvūnų ilgaamžiškumas: gyvena šie graužikai net penkis kartus ilgiau negu kiti tokio dydžio gyvūnai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Plikieji smėlrausiai užauga iki 8-33 cm ilgio, turi neilgą, 1-7 cm uodegą. Sveria 30-35 g. Stambesnės būna motinėlės (sveria nuo 50 iki 80 g).
Aplinka, kurioje gyvena šie sutvėrimai, sąlygoja, jog gyvūnai yra kresno kūno sudėjimo, trumpakakliai. Stambi galva beveik neturi jutimo organų: ausys – nunykę, o 0,5 mm skersmens taškeliais, kurie yra rudimentinės akių liekanos, smėlrausiai mato labai prastai arba išvis nemato. Šis organas atlieka greičiai ne regėjimo, o lytėjimo funkciją (tokiomis akimis smėlrausiai jaučia oro srautus dirvoje).
Skirtingai nei daugelis žemėje gyvenančių gyvūnų, plikieji smėlrausiai dirvą rausia ne galūnėmis, o didžiuliais dantimis, už kurių burnos ertmės nėra – lūpos tampriai suspaustos, kad į burną nepatektų žemė. Beje, vienodai sėkmingai šie beplaukiai požemių graužikai geba judėti tiek pirmyn, tiek atgal.
Smėlrausiai minta beveik vien tik stambiais šakniagumbiais, kurių jie aptinka rausdami dirvą. Dar viena iš daugybės keistenybių – plikieji smėlrausiai gali misti ir savo išmatomis (koprofagija). Aplink stambų šakniavaisį, kurio maisto reikmėms pakaktų keletui mėnesių ar net metų, gali susikurti smėlrausių kolonijos (nuo 20 iki 300 individų, vidutiniškai 75).
Gyvūnai prisitaikę gyventi požeminiuose tuneliuose, kur deguonies būna labai mažai arba net ir ne visada. Nieko stebėtino, jog smėlrausių plaučiai yra labai menki. Kraujas deguonies ląsteles įsisavina ypatingai gerai, todėl gyvūno organizmo poreikiams šių dujų reikia ne tiek daug. Nepalankiomis aplinkybėmis gyvūnai geba smarkiai sulėtinti medžiagų apykaitą (iki 25 proc. įprastų apimčių). Manoma, kad tai ir nulemia jų ilgaamžiškumą – tai yra ilgiausiai gyvenantys graužikai gyvūnijos pasaulyje.
Dėl jų ilgaamžiškumo 2009 m. buvo pradėtas šios rūšies genomo tyrimas. 2011 m. vasarą DNR tyrimas buvo baigtas ir darbai dabar tęsiami toliau. Kol kas dar nėra jokių konkrečių atradimų, tačiau tikimasi, kad graužikų genomo analizė duos svarių rezultatų, kuriuos bus galima pritaikyti medicinoje, mėginant prailginti žmogaus gyvenimą.
Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com