Rusai išgręžė gręžinį į „pragarą“. Štai ką jie ten rado (Video) ()
Pasiekus 12 kilometrų gylį, darbus teko nutraukti dėl ekstremaliai aukštos temperatūros.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija nusprendė kasti, ir kasti taip, kaip niekas iki tol. Atsirado tokia gili duobė, kad į ją būtų galima įmesti visą Everestą ir dar tilptų „Burj Khalifa“ – ir tai net kokius keturis kartus. Taip atsirado 12 km gylio Kolos gręžinys, turėjęs padėti ištirti naujas medžiagas, o šnekamojoje kalboje pramintas „šuliniu į pragarą“.
Kolos gręžinys, apie kurį ir kalbame, yra 12 262 metrų gylio ir yra absoliutus rekordininkas, savo gyliu lenkiantis net Marianų įdubą. Ir nors iki paties Žemės branduolio dar toli, su kiekvienu papildomu kilometru darėsi vis karščiau. Pasiekus 12 kilometrų gylį, darbus teko nutraukti dėl ekstremaliai aukštos temperatūros.
Iš pradžių buvo prognozuota, kad temperatūra sieks apie 100 °C, tačiau tikrovėje ji buvo beveik dvigubai didesnė. Specializuota įranga tokiomis sąlygomis nustojo veikti, o grąžtus, net kai jie prasiskverbdavo pro uolienas, akimirksniu užliedavo plastiška uolienų masė, kuri tokiomis sąlygomis tiesiog pradėdavo tekėti.
|
Šį keistą eksperimentą Rusija pradėjo dar Sovietų Sąjungos laikais, 1970 metais, tačiau darbai buvo baigti tik po 24 metų. Tikslas nebuvo pasiektas – buvo taikomasi į 15 km gylį, tad pritrūko daugiau nei 2,5 km. Nepaisant to, gręžinys suteikė itin vertingų duomenų. Mat giliai po žeme buvo rasta mikroorganizmų fosilijų bei vandens, nors teoriškai nei vieno, nei kito ten neturėtų būti.
