Verta žinoti. Ką tai reiškia, jei parduotuvėje prie bananų pamatote kodus 84011 arba 94011 ()
Vartotojai produktų kilmę gali nesunkiai atpažinti iš tarptautinių vaisių bei daržovių kodų.
© StockSnap (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/bananas-fruits-food-grocery-store-698608/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo pat pasirodymo rinkoje 1996 metais genetiškai modifikuotas (GM) maistas kelia nuolatines diskusijas dėl saugumo ir etikos. Teisės ekspertų teigimu, siekiant apsaugoti vartotojus, Europos Sąjungoje šių produktų platinimas yra itin griežtai kontroliuojamas.
Genetinė modifikacija atliekama keičiant organizmų DNR ir taip suteikiant jiems natūraliai nebūdingų savybių: augalai tampa atsparesni ligoms ar kenkėjams, duoda didesnį derlių, o maisto produktai ilgiau negenda.
Dažniausiai modifikuojamos augalinės kultūros, tokios kaip sojos, kukurūzai, rapsai bei medvilnė. Gyvūnai tiesiogiai modifikuojami rečiau – dažniausiai pokyčiai jų organizme įvyksta per modifikuotą pašarą. Tobulėjant technologijoms, atsiranda ir dar tikslesnių DNR keitimo metodų, todėl ženklinime atsiranda naujas „bioinžinerinio maisto“ (BE) terminas.
Griežtas reguliavimas ir tarptautinis ženklinimas
|
Kadangi GM maisto saugumas yra prioritetas, ES reikalauja specialių institucijų patvirtinimų ir tvarko išsamų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) registrą. Visi produktai, turintys GMO, privalo būti atitinkamai paženklinti informuojant pirkėją, nors ši informacija etiketėje ir neturi būti specialiai išryškinta. Tokius produktus draudžiama reklamuoti kaip pranašesnius už natūralų maistą.
Vartotojai produktų kilmę gali nesunkiai atpažinti iš tarptautinių vaisių bei daržovių kodų. Tradiciškai užaugintų produktų kodai prasideda skaičiais 3 arba 4, ekologiškų – 9, o genetiškai modifikuotų – 8. Pavyzdžiui, įprasto banano kodas yra 4011, o modifikuoto – 84011.
Rinkos kontrolė ir teisinė atsakomybė
Dėl tiesioginio poveikio sveikatai maisto rinka yra akylai stebima. Lietuvoje šią priežiūrą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o GMO politiką papildomai formuoja Aplinkos ministerija. Nuslėpta ar klaidinga informacija apie produkto sudėtį yra traktuojama kaip maisto klastojimas. Netyčinės žmogiškos klaidos atveju atsakomybė švelnesnė, tačiau už tyčinį vartotojų klaidinimą siekiant finansinės naudos įmonėms gresia nuo 3 iki 20 tūkstančių eurų baudos. Jei dėl pažeidimo miršta žmogus, bauda gali siekti iki 15 procentų įmonės metinių pajamų (iki 100 tūkst. eurų). Visgi pažeidimus identifikuoti užtrunka, nes tikslios sudėties ir pavojaus sveikatai nustatymas reikalauja ilgų bei sudėtingų laboratorinių tyrimų.
