Į Lietuvą ateina pavasaris: grįžta gulbės, žąsys, vieversiai, kormoranai (0)
Tolimiausiame Rusnės salos (Šilutės r.) pakrašty, Skirvytės upės (kuria eina Lietuvą ir Rusijos Kaliningrado sritį skirianti valstybių siena) žiotyse, čia susiformavusios sąnašinės šv. Elenos (Briedžių) salos padangę pirmadienį suvirpino grįžtančių iš žiemaviečių gulbių giesmininkių virtinių klyksmas ir šių baltų paukščių sparnų šnaresys.
Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) ekologas Robertas Kubilius, sutikęs kelias šių pačių tikriausių pavasario šauklių voras, sako nebuvęs nė kiek nustebintas. Bet nudžiugęs – tikrai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nes atviro vandens plotų krašte yra gana daug, bus kur giesmininkėms nusileisti ir pasimaitinti.
Šilutės rajone laukuose sniego – tik likučiai, nedaug jo slūgso ir Klaipėdos bei Nidos apylinkėse. Potvynio dar sausį užlieti ir ledu vasarį padengti 8 tūkst. hektarų plotai Šilutės rajone jau veriasi nuo srovių.
Nemuno deltos regioninio parko ekologai, vakar išsileidęs nuo Naikupės upelio, čia esančios polderio siurblinės iki Skirvytės upės žiočių, kelių kilometrų atstumą Kuršių marių priekrante įveikė itin atsargiai – ledo danga supleišėjusi, daugelyje vietų nuo krantų atšokusi, užlieta besiveržiančio iš properšų vandens sluoksniu.
„Artėjančio pavasario pulsavimas – ir po kojų, ir virš galvos, tik būk pasirengęs, žmogau, jį priimti ir deramai gamtos virsmą įvertinti“, – sako ekologai.
Pasak jų, ne tik gulbės giesmininkės pamario padangę savo simfonijomis jau džiugina. Pirmadienį Rusnės saloje, Pakalnės paupio lankose nutūpė apie 150 pilkųjų žąsų, prie Žemaičių Naumiesčio stebėtojas E. Užpelkis matė pempę, kitą prie Jurbarko pastebėjo gamtos mylėtojas Audrius Čepanonis, prie Klaipėdos vieną gulbę giesmininkę matė Jūrų muziejaus darbuotojas Saulius Karalius. O vieversių, varnėnų būrelius stebėjo keli ornitologai profesionalai ir mėgėjai.
Juodkrantėje jau pasirodė ir pirmieji kormoranai, kurie pradeda tvarkyti uraganų ir vėtrų per žiemą gerokai sutaršytus lizdus savo kolonijoje.
Ornitologiniu atžvilgiu Nemuno deltos regioninio parko, Kuršių marių, Nemuno su visomis jo atšakomis ir žiogiais, Krokų lankos ežero teritorijos, pelkių ekosistema yra labai svarbios. Čia perinčių bei migruojančių vandens, pelkių bei drėgnų vietų paukščių koncentracija kasmet yra didžiausia, per NDRP eina Arktikos–Europos–Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias.
Migracijų metu čia apsistoja apie 50 tūkst. baltakakčių žąsų, tūkstančiai smailiauodegių ančių, gaidukų, Vakarų Europoje žiemojančių gulbių giesmininkių ir daug kitų vandens bei pelkių paukščių. Čia peri avocetės, stulgiai, juodakrūčiai bėgikai,jūriniai ereliai, griciukai, ausuotieji kragai, čia yra didžiausia Lietuvoje perinčių griežlių, meldinių nendrinukių populiacijos dalis.
Ornitologinis pažintinis maršrutas su paukščių stebėjimo bokšteliais yra įrengtas prie Krokų lankos ežero, Rusnės saloje prie Naikupės upelio žiočių ir netoli Uostadvario.
