Viduramžių klimato atšilimas: orai šilo ir be žmogaus įsikišimo?

Pagaliau sveiko proto porcija, pries visa sita klimato kaitos beprotybe.

apie tai yra įdomus filmas: "Nepatogi tiesa". Čia radau jo linką: http://documentaryheaven.com/an-inconvenient-truth/ Apie viduramžių atšilimą pasakojama nuo 17:50 iki 23:37 ( o ypač nuo 19:15 iki 19:45) Nors yra ir kitokio pobūdžio filmukų http://www.youtube.com/watch?v=soRunIps ... re=related

Valio, atsisakom alternatyviųjų energijos šaltinių ir toliau nuodijam motiną gamtą, taip?

Atsisakyt, tai niekas nesiūlo, bet va kaip padidinti tų žaliųjų technologijų naudojimą kasdienybėje?

Paliesiu populiarią temą - elektromobiliai. Konkrečiau, jų egzistavimą Lietuvoje. Tokio tipo transporto priemonės itin tinka važinėtis mieste darbo reikalais ir panašiai. O ir pati šalis nėra didelė, kad galima būtų vienu įkrovimu nukeliauti pora šimtų km. Šiuo metu, abejoju, ar apsimoka pulti pirkti elektromobilius, galima dar šiek tiek palaukti kol patobulės technologijos... O ir valdžioje sėdintys galėtų kišti sau mažiau į kišenę ir skirti subsidijas, nes statistiniam lietuvaičiui kol kas tokia transporto priemonė arba neįkandama, arba atsiperka negreitai. Spėju, laiko klausimas, kada visiškai pereisime prie žaliųjų technologijų. Ankščiau ar vėliau juk baigsis iškastinis kuras, taip?

Pastaruoju metu vis dažniau atsiranda straipsniai, kad žmogus nieko dėtas dėl klimato kaitos. Nu čia absurdas. Kaip ir anksčiau vyravęs kitas absurdas, kad vien tik žmogus įtakoja klimato kaitą. Abu šie kraštutinumai prasilenkia su realybe. Klausimas kiek labai žmogus įtakoja, kada ta įtaka labiausiai sustiprėjo ir kokie potencialūs ilgalaikiai/trumpalaikiai padariniai natūraliam klimato kaitos ciklui. Dabar vien kažkoks populizmas visur. Tikrą peer-review straipnį šia tema užtikti labai sunku. Ir jie dažniausiai kur kas plačiau viską apima.

Tai reikia suprasti, kad prieš 500 metų žmonių dar nebuvo?Tai yra daroma išvada: to negali būti, nes taip negali būti. O gal vis dėlto ir žmogus nagus prikišo, paskaitykit kad ir šitą straipsnelį

Sakai brangu. O kas sudaro elektromobilio kainą? Nemažą dalį sudaro ta pati energija, gaunama iš iškastinio kuro. Kas dar? Žaliavos? Žaliavoms pagaminti reikia to pačio kuro, jis ir atsispindi kainoje. O subsidijomis/ekonominėmis priemonėmis to nepataisysi. Išeitis kol kas ne elektromobiliai, o mažiau važinėti nuosavu automobiliu, daugiau viešu transportu.

Aš manau, kad elektromobiliai ne sprendimas, o viešojo transporto vystimas. Geležinkeliai su esamomis technologijomis sugebėtų patenkinti poreikius daug švariau negu high tech elektromobilis. Be to į autobusą sukišti sunkią bateriją lengviau nei į lengvąjį elektrinį automobilį. Juolab, kad prieš automobilių daugėjimą (1950) viešasis transportas sugebėjo aptarnauti didžiulius miestus tolimąjį ir ne tokį tolimą (100-300km) keleivių pervežimą. Tačiau elektromobilio energijos ir žaliavų kainas galima įveikti pradėjus masinę gamybą, o ne su dilde gaminant vienetinius modelius (Tesla, šiaip pavieniai bandymai). pre-production research stadijoje yra baterijos (Li-CO2), kurios dabartinio elektromobilio (~160 km) atstumą pratemptų iki 250 km su mažesne kaina, o R&D stadijoje 350-400km baterija. Jos energetinė talpa net didesnė už benziną (J/kg)!

Įdomu tik, kodėl iš medžių rievių negalima buvo to nustatyti? Kai mokėmės biologijos, mums aiškino, kad šiltesniais metais rievės storesnės, ir atvirkščiai.