Anglies kasykloje Kolumbijoje aptiktas automobilio dydžio vėžlys (5)
Kolumbijos anglies kasykloje atkastos „Smart“ automobilio dydžio vėžlio liekanos, rašo discovery.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vien prieš 60 mln. metų gyvenusio vėžlio Carbonemys cofrinii, dar vadinamo „anglies vėžliu“, kiautas yra pakankamai didelis, kad prilygtų nedideliam baseinėliui. Vėžlio kaukolė – maždaug regbio kamuolio dydžio.
Anglies kasykla, kur aptiktos vėžlio liekanos, yra Kolumbijos šiaurės Cerrejon aukštumoje.
„Toje pačioje kasykloje esame aptikę mažesnių vėžlių liekanų. Tačiau po keturių dienų darbo, kurio prireikė kiauto atkasimui, suvokiau, kad šis vėžlys yra pats didžiausias, kuris buvo aptiktas šioje vietoje ir gyvenęs tuo periodu – tai yra pirmasis gėlavandenių vėžlių gigantiškumo įrodymas“, – sakė liekanas aptikęs Šiaurės Karolinos valstijos universiteto (JAV) doktorantas Edwinas Cadena.
Jo radinys aprašytas naujausiame žurnalo „Journal of Systematic Paleontology“ numeryje.
C. cofrinii giminaičiai po žemę klajojo kartu su dinozaurais, tačiau šie vėžliai buvo kur kas mažesni. Šie gigantiškoji vėžlių versija atsirado praėjus penkiems milijonams metų po dinozaurų išnykimo, tuomet, kai gigantiškos daugelio reptilijų rūšys – taip pat didžiausia iš žmonėms žinomų gyvatė Titanoboa cerrejonensis – gyveno šioje Pietų Amerikos dalyje.
E. Cadena su kolegomis mano, kad gyvūnų milžinišką dydį lėmė kelių veiksnių kombinacija: kito ekosistema, mažėjo plėšrūnų, gyvenamieji plotai buvo dideli, maisto gausu, o klimato kaita taip pat buvo tinkama didesniam organizmui, todėl išsivystė gigantiškos rūšys. C. cofrinii gyvenamoji aplinka turėjo būti panaši į šiuolaikinę Orinoko ar Amazonės deltą, tik temperatūra buvo gerokai aukštesnė.
Šiais laikais vėžliai yra lėti, pamažu augalus žiaumojantys sutvėrimai, tačiau šios priešistorinės rūšies atstovas turėjo didžiulius galingus žandikaulius, dėl kurių vėžlio maistu galėjo tapti praktiškai viskas – nuo moliuskų iki mažesnių vėžlių ir netgi krokodilų.
Šiaurės Karolinos valstijos universiteto paleontologas ir Šiaurės Karolinos gamtos mokslų muziejaus mokslinis bendradarbis Danas Ksepka mano, kad iki šiol tik vienas tokio dydžio vėžlio egzempliorius buvo rastas dėl to, kad tokio dydžio gyviams reikėtų didelės teritorijos pakankamam maisto kiekiui išgauti.
„Tai tarsi vienas didžiulis plėšrus vėžlys, gyvenantis ežero viduryje. Toks vėžlys išliko dėl to, kad surijo visus pagrindinius konkurentus kovoje dėl išteklių. Išsiaiškinome, kad daugelis įkandimo žymių likusių ant šioje vietovėje rastų vėžlių kiautų yra palikti į krokodilus panašių plėšrūnų. Bet niekas nebūtų kėsinęsis į suaugusį C. cofrinii – tokiam milžinui mažesni krokodilai būtų lengvas grobis“, – sakė paleontologas.