Tik vakar turėjome progą susipažinti su kraupokai atrodančiais milžiniškais šikšnosparniais, kurie, pasirodo – vegetarai. Šiandien galime pasigrožėti/pasibaisėti jų priešingybėmis: mažyčiais ir pasakiškai išvaizdžiais, tiesa… prisiekusiais vampyrizmo išpažinėjais. Iš arčiau – kraujasiurbių pasaulis.

Sparčiai tobulėjant moderniajai mikrofotografijai, tapo įmanoma visokiems mikrofaunos atstovams į akis pažvelgti iš arti. O pažvelgti išties yra į ką. Jei nestokojate šaltų nervų, siūlome pasižvalgyti po gyvūnijos karalystės „vampyrų“ gretas.

Visi šioje galerijoje demonstruojami vabzdžiai ir voragyviai – pradedant tigriniais azijiniais uodais, platinančiais Vakarų Nilo viruso ir Dengė karštinės užkratus, baigiant nuo kraujo išpampusiomis voragyvių pasaulio atstovėmis erkėmis – trokšta ne tiek jau ir daug: pasiurbti kraujo. Milžiniško dydžio (žvelgiant jų akimis) žmonės – ypatingas desertas, kurio gyslomis teka išsvajotasis raudonasis „nektaras“.

Patiktų mums šie sutvėrimai ar jais šlykštėtumės, faktas tas, jog visi jie – racionalaus evoliucijos sprendimo pasekmės, prisitaikiusios misti maistinių medžiagų prisotintais kitų gyvūnų organizmo skysčiais. Tokį maistą lengva išgauti, prieš vartojimą nereikia kaip nors apdoroti. Ne menkesnis privalumas ir kraujasiurbių gabaritai – kūno mažumas sudaro galimybes aukomis rinktis nepalyginamai didesnius sutvėrimus gana menkai terizikuojant būti sugautam ar pritrėkštam.

Kraujasiurbių spektras – labai įvairus: nuo kelių milimetrų dydžio patalinių blakių, ištveriančių įvairiausias temperatūras ir atmosferos sąlygas, iki… iki tų pačių šikšnosparnių: tik nebe gigantiškų vaisiaėdžių skraidančių lapių, o mažų „vampyrų".

Komentarai (4)