Sekmadienį prie Jonavos esančiose Šventosios upės žiotyse buvo pagauta milžiniškai lašiša, kurios ilgis siekė 136 cm., svoris – 25,6 kg. Būtų galima fiksuoti Lietuvos rekordą, tačiau tam koją kiša neaiškus žuvies svoris. Paskutinį kartą panašaus dydžio lašiša buvo sugauta prieš 22 metus, jos ilgis buvo 125 cm., svoris – 26, 7 kg.

Laimikį sugavęs žvejys Aleksejus Teslionokas sako tiksliai nežinantis, kiek tiksliai sveria pagauta žuvis.

„Elektroninės svarstyklės užfiksavo 28 kg, na, o paprastos – tik 25,6 kg.”, - įspūdžiais dalijasi Jonavos Neries pagrindinės mokyklos technologijų vyr. mokytojas.

Pasak žvejo, tai pirmasis toks laimikis jo gyvenime, todėl žuvies jis nepaleido atgal į vandenis. Visgi prisipažino, jeigu pagautų tokią lašišą ir vėl, tikrai paleistų.

„Krante buvau vienas, nebuvo lengva grumtis su tokia žuvimi. Visa tai truko apie 20 min., kol galiausiai ji pasidavė. Neslėpsiu, džiaugiuosi, kad tai nutiko būtent man“, - pasakoja žvejys.

Paklaustas apie žvejybinį leidimą lašišoms gaudyti, vyras net nesuabejoja ir patvirtina, kad viskas buvo legalu. Esą jis planavęs žvejoti šias žuvis.

„Būtent tam sekmadieniui buvau įsigijęs dieninę žvejo kortelę lašišoms gaudyti, kuri kainuoja 10 Lt. Ir man tiesiog nusišypsojo laimė“, - dėsto vyras.

Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Factum“ atstovas teigė, kad rekordas negali būti užfiksuotas tol, kol nėra aiškus žuvies svoris. Būtent šis rodiklis yra lemiamas fiksuojant tokius duomenis. Jei galiausiai būtų sužinota, kad lašišos svoris siekia 28 kg, tuomet laimikį sugavęs asmuo turėtų kreiptis į rekordus fiksuojančią atstovybę.

Lašišų apsauga

Nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje. Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejyba verslinės žvejybos įrankiais.

Primename, kad lašišų neršto apsaugai sustiprinti nuo 2009 metų sugriežtinta mėgėjiškos žvejybos tvarka. Patvirtintas upių sąrašas, kuriuose margųjų upėtakių ir šlakių neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. – draudžiama bet kokia žūklė. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos kontroliuojamoje teritorijoje (Minijos, Danės, Akmenos, Veiviržo, Šventosios ir Jūros upėse) tik įsigijus meškeriotojo kortelę, kuri be kitos žuvies suteikia teisę sugauti tik vieną lašišą arba šlakį. Licencija parai kainuoja 10 Lt. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims tik įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai.

Meškeriotojo kortelę galima įsigyti per ALIS sistemą.

Už žvejybą be meškeriotojo kortelės yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 700 Lt su šių įrankių bei priemonių konfiskavimu.

Faktai

Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.

Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio – lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas – iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg.

Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes.

Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajuonuose iki Karos jūros imtinai – Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos.

Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Laura Bagdžiūnaitė

Komentarai (3)